Kaip Vaidui sakė medikai, persidirbimas, stresas ir didelis išgeriamų energinių gėrimų kiekis galėjo lemti, kad jį, jauną, sveiką ir darbingą vyrą, netikėtai pakirto sunkios sveikatos problemos.
Vyras pasakoja, kad apie artėjantį insultą nė nenutuokė, nes nejautė kone jokių simptomų, tik porą mėnesių prieš ėmė skaudėti širdį – jis planavo apsilankyti pas specialistus, pasidaryti tyrimus, tačiau vizito taip ir nesulaukė.
Geriant kavą prarado sąmonę
Prisiminimų apie lemtingąją dieną neišlikę daug: viskas įvyko tiesiog akimirksniu, vos per keletą sekundžių, lankantis pas draugus Klaipėdoje.
„Aš tik tiek atsimenu, kad važiavau į Klaipėdą, o kaip ten nuvažiavau – neatsimenu. Pamenu, gėriau kavą, pradėjo skaudėti pakaušį ir prabudau jau ligoninėje“, – viską, ką prisimena, papasakojo pašnekovas.
Galbūt koks laimingas atsitiktinumas lėmė, kad insultas ištiko būnant pas draugus, o ne kelyje. Pasisekė ir dėl to, kad draugė, pas kurį jis lankėsi, yra slaugytoja, todėl nedelsiant iškvietė greitąją pagalbą.
Paklaustas, galbūt draugai papasakojo ką nors apie lemtingąją rugsėjo 18-ąją, vyras sako išgirdęs tą patį: kad ramiai gėrė kavą, o tada staiga neteko sąmonės.
„Aš draugams pareiškęs, kad jie man to momento neprimintų, nes jeigu užsimiršau, reiškia, turėjau užmiršti“, – priduria.
Ištikus insultui kiekvieną minutė ir net sekundė yra svarbi – atskubėjus greitajai medicinos pagalbai Vaidas skubiai išgabentas į ligoninę. Kas ir kaip vyko jis nežino, nes dvi paras praleido komos būsenos.
Dvi paras buvo komos būsenos
Koma – įvairiais mitais, įsivaizdavimais apipinta mistifikuojama būklė, galima rasti daugybę skirtingų pasakojimų, ką patiria tokios būsenos žmonės. Vaidas – vienas iš tų žmonių, kurie gali papasakoti, kas tuo metu vyksta:
„Atsimenu, kad aš mačiau močiutę, kurios jau šešeri metai, kaip nėra. Mačiau ją visai kaip gyvą. Paskui mane močiutė apsikabino, pasakė kažką į ausį ir prabudau.
Mane tai labai, labai stipriai sukrėtė. Aš mačiau, kaip atrodo pasaulis po mirties. Po to net kreipiausi į psichologus, nes atsigauti po tokių patirčių sunku.“
Dvi paros buvo tiesiog išbrauktos iš Vaido gyvenimo, tačiau ir sugrįžimas nebuvo lengvas. Jis pamena momentą, kai prabudo ligoninės palatoje – bandant ištarti bent kokį nors žodį, joks garsas nepaliko jo lūpų.
„Ačiū Dievui, tuo metu palatoje buvo žmona, ji šiek tiek padrąsino ir nuramino. Gulėjau su sauskelnėmis, nežinau, kiek dešimčių vienetų vamzdelių išvedžiota. Bandžiau pajudėti – nesigavo. Tada supratau, kad man kažkas rimto“, – prisiminė V. Kudirka.
Po insulto visko mokėsi iš naujo
Po insulto jam visko teko mokytis iš naujo: Vaidas negalėjo kalbėti, pats valgyti, suparalyžiavo kairę ranką ir koją, net rašyti reikėjo išmokti iš naujo.
Atsidūrus tokioje situacijoje vidų drasko įvairūs jausmai ir mintys, todėl vyras itin dėkingas savo žmonai ir mamai, kad jos visada buvo šalia, drąsino, palaikė ir padėjo vėl stotis ant kojų.
Dvi svarbiausios gyvenimo moterys šalia Vaido buvo visą laiką – visas 52 dienas, praleistas ligoninėse, keliaujant iš vienos gydymo įstaigos į kitą (Vaidas Klaipėdoje buvo perkeltas iš vienos ligoninės į kitą, vėliau – į Kauną).
Tiesa, V. Kudirką, ko gero, galima vadinti laimės kūdikiu – dėl greitos reakcijos ir skubiai suteiktos pagalbos jam pavyko išvengti pačių juodžiausių scenarijų.
Po mėnesio jis pradėjo pamažu vaikščioti, vėl gali kalbėti, nors dar prireiks laiko, kol kalba visiškai atsistatys, gali valdyti ranką, nors ši nepilnai atsistačiusi – joje medikai rado tris plyšimus ir cistą, todėl prireiks operacijos. Kad ir kaip bebūtų, jis jau sugrįžo į darbus.
Įspėja energinių gėrimų mėgėjus
Tačiau jo gyvenimas dabar yra visai kitoks, nei anksčiau. Vyras pasakoja, kad net medikai stebėjosi, kad jį, tokį jauną, pakirto toks sunkus hemoraginis insultas. Pastaruosius metus jo namuose neberastumėte nė kavos, nė energinių gėrimų – po gydytojų žodžių jų nebegers niekad gyvenime.
„Dirbu vairuotoju, dažniausiai tekdavo važiuoti iš Kauno į Estiją ir atgal. Bandydavau nemiegoti, kad nuvažiuočiau pirmyn ir atgal, gėriau energinius gėrimus ir nieko nevalgiau – to užteko. Anksčiau jų gerdavau labai daug, per dieną po septynias-aštuonias skardines.
Todėl kiekvienas iš mūsų, dirbančių, turi nepersidirbti ir skirti laiko nors porą valandų per dieną sau, nes aš to nedariau ir matom, kas įvyko. Ir svarbiausia negerti kavos, energinių gėrimų, nesvarbu, kad skanu, bet tai yra nuodas ir, kaip sakoma, peilis širdžiai“, – įspėja V. Kudirka.
Stojus į akistatą su mirtimi pasikeitė ir požiūris į gyvenimą – Vaidas sako supratęs, kad gyvenimas turi pabaigą ir nė vienas nežinome, kada ji ateis. Dabar daugiau laiko jis skiria sau ir savo šeimai, kolekcionuojant prisiminimus, akimirkas kartu – tai, kas svarbiausia.
Galiausiai, Vaidas pradėjo kitaip žiūrėti ir į savo sveikatą. Jis pasakoja, kad anksčiau, jei ką skaudėdavo, į medikus kreipdavosi tik tada, kai jau nebegalėdavo kęsti skausmo, o dabar vos pajutęs ką neįprasto lankosi pas specialistus, nes net rodos nerimo nekeliantys simptomai gali baigtis baisiausiu scenarijumi.