Vienas dažniausių atvejų, kai labiausiai praverčia gebėjimas suprasti kitų kūno kalbą, juo labiau mokėti tinkamai panaudoti savąją, – staiga susižavėjus ar susidomėjus kitu žmogumi. Turime visą nežodinio, nesąmoningo bendravimo biblioteką, kuria nejučiomis pasinaudojame, kai pasąmonę apima tokia būsena.
Galbūt dabar kaltai žvilgčiojate per petį ir mąstote: „Juk jau turiu vaikiną“ arba „Neturėčiau viso to skaityti, esu laimingai vedęs.“ Nesvarbu, kokia jūsų šeiminė padėtis. Žmonės – socialūs gyvūnai. Kad gerai jaustųsi, jiems svarbu sulaukti kitų bandos narių pripažinimo ir galėti patiems pripažinti kitus. Kaip ir jausmai, tai svarbus mechanizmas, padedantis veikti socialiniam aparatui ir skatinantis manyti, kad gyventi gera.
Troškimas būti pripažintam gali būti visai nežymus ir nekaltas. Flirtas, savaime suprantama, gali „nuvesti“ prie dauginimosi ir rūšies išlikimo, bet iš pradžių jis – tik kryptinga santykių forma. Tam tikra pripažinimo forma.
Mokėti flirtuoti – naudinga
Manau, kad verta „susigrąžinti“ flirtą, ypač toms poroms, kurias saisto nuolatiniai santykiai. Flirtu galima šiek tiek pagyvinti ne tik tarpusavio ryšius, bet ir kasdienį gyvenimą. Be to, net jei nenorite flirtuoti su kuo nors kitu, išskyrus savo partnerį ar partnerę, pasitikėjimą sustiprins žinojimas, kaip atkreipti kito žmogaus dėmesį. Jei esate vienišas, kyla galybė klausimų: „Kaip parodyti susidomėjimą, kad nebūtų pernelyg akivaizdu?“, „Kai tas žavus žmogus prieina ir pakalbina, kaip išlaikyti jo dėmesį, kad šis nedingtų iš akiračio?“, „Kaip pasakyti „ne“?“ Yra flirto meno kursų, kuriuose mokoma glostyti žvilgsniu ar viliojančiai lyžtelėti sau lūpas, bet kalbu ne visai apie tai. Kalbėsime apie nesąmoningą flirtą.
Santykis ir akių kontaktas
Įsivaizduokite, kad esate viešoje vietoje, kurioje be jūsų yra daugybė žmonių. Galbūt tai kalėdinis darbovietės vakarėlis, filmo premjera ar vestuvės. Be abejo, galite mintyse nupiešti traukinių stotį, vaikų darželį ar darbo valgyklą – bet kokią, jums įprastą vietą. Įsivaizduokite, kad esate ten ir kalbatės su keliais pažįstamais. Staiga už poros metrų pastebite žmogų ir nesąmoningai susimąstote, kad jis žavus. Pirma, ką darote, per atstumą užmezgate su juo ryšį. Pasirūpinate, kad jam būtumėte „atviras“, pašalinate visas kliūtis, pavyzdžiu, stiklinę, dviratininko šalmą ar kitus daiktus, kurie trukdo jį aiškiai matyti. Pasąmonė pasirūpins viskuo už jus. Tiesa, galbūt sąmoningai to žmogaus dar nepastebėjote, bet jau pradėjote bendrauti – nesvarbu, pažįstate jį ar ne.
Nudelbtas žvilgsnis
Kitas žingsnis – pradėti žvilgčioti į jį ar ją ir taip parodyti susidomėjimą. Mechaniškai žiūrėsite į žmogų tol, kol jis pažvelgs į jus. Tada išlaikysite akių kontaktą akimirkai ar dviem ir vėl nukreipsite žvilgsnį į šalį. Galvos nejudinsite, ji vis dar atgręžta į pažįstamąjį, su kuriuo bendraujate, – judės tik akys. Tokiu atveju moterys griebiasi triuškinamo ginklo, kuriuo vyrai, deja, negali pasinaudoti. Kai įsitikina, kad užmezgė akių kontaktą, prieš nukreipdamos žvilgsnį, trumpam nudelbia akis žemyn. Tai štai kas vadinama žvilgčiojimu vogčiomis. Nudelbtas žvilgsnis – kvietimas. Tai nuolankumo ženklas, reiškiantis: „Aš nekeliu pavojaus“ ar net: „Aš galiu ir noriu būti užkariauta.“ Deja, nesąmoningas moters flirtas dažnai parodo jos nuolankumą vyrui. Žiūrint modernaus žmogaus akimis, tai neatrodo nei politiškai korektiška, nei itin skoninga, bet būtent taip viskas veikia. Mums, žmonėms, tai būdinga nuo neatmenamų laikų. Be to, ne mes vieni tokie. Gyvūnijos pasaulyje poravimosi ritualuose patelės nusižemina, žmogiškasis poravimosi šokis – ne išimtis. Kitaip vyrai, ko gero, nė nedrįstų prisiartinti.
Pasipuikavimas „plunksnomis“
Grįžkime į vietą, kurioje esate. Dabar jau (nesąmoningai) nusprendėte, kad dėmesio objektas jus pastebėjo, todėl išskleidžiate „plunksnas“ (tarsi povas). Ar bent griebiatės atitinkamų žmogiškų veiksmų – imate prieš jį gražintis. Pasitaisote drabužius, plaukus ir papuošalus. Laikysena įsitempia, nugara tiesi. Jeigu jūs – vyras, taip pabrėžiate savo (teoriškai) raumeningą krūtinę, kad parodytumėte, koks gaujos vadas esate. Jei esate moteris, taip pat parodote kuo daugiau savo žavesio. Trumpai tariant, nesvarbu, kas esate, – parodote, ką galite pasiūlyti.
Gestas delnais
Kalbant apie moteriškus nuolankumo ženklus, plaukų ar auskarų pasitaisymas – dvejopas ginklas. Kaip ir kiti gyvūnai, kurie atidengia pažeidžiamiausią vietą, kai nori parodyti esą nugalėti, moterys apnuogina jautriausią vietą – riešus. Jos atveria delnus ir parodo, kad nelaiko akmenų ar kitokių ginklų, kuriais galėtų tvoti į galvą per daug prisiartinusiam vyriškiui. Tuščio delno parodymas – senas primityvus gestas, reiškiantis draugiškumą. Susitaikyti panorusios šimpanzės daro tą patį, kai nori pasakyti, kad jau užtenka kautis. Nors žmonės – nebe beždžionės, jų pasąmonė vis dar užfiksuoja gesto reikšmę. Tačiau žmonių pasaulyje yra įvairių šio gesto variantų: pirminė sveikinantis ištiestos rankos reikšmė – parodyti, kad nelaiko ištraukto kardo.
Iššūkis
Tada prasideda stebėjimo procesas. Susidomėjimą moterys parodo tiriamai žiūrėdamos į pasirinktą žmogų, t. y. kiek prisimerkdamos ir pakreipdamos galvą. Jos stebi. Tuomet vyrų arsenalas ištuštėja: jei nieko nevyksta, jie turi priimti sąmoningą sprendimą – prieiti ir užkalbinti moterį, kurią nesąmoningai pastebėjo. Moterys gali griebtis dar vieno ginklo. Jis tiek pat triuškinamai paprastas, kiek mirtinas. Palenkusi galvą ji žvelgia tiriančiu žvilgsniu, po to prisimerkia ir pakreipia galvą. Tada telieka uždėti vieną ranką ant klubo ir jį šiek tiek kilstelėti. Viskas! Tuo metu moteris ne nusižemina, o meta iššūkį. Tokia poza sako: „Tu man įdomus, bet ar pakankamai drąsus, kad prieitum?“ Tiesmukiau nebūna.
Nepamirškite, kad toks elgesys – nesąmoningas. Taigi gali būti, kad nesuvoksite, ką darote, o tas žavus asmuo staiga atsidurs prieš jus, nes nori pabendrauti. Jūs nė nenutuoksite, kaip tai nutiko. Labai tikėtina, kad sulauksite klausimo, ar nesate pažįstami, nes labai jam kažką primenate. Įsivaizduojate, ką jam primenate? Taigi jį patį, nes jau kurį laiką sekėte jo kūno kalba! Jau aptarėme flirtuojant palaikomą akių kontaktą, nudelbtą žvilgsnį, pasipuikavimą „plunksnomis“, delnų gestą ir moters teikiamus iššūkius. Toliau pasigilinsime į padėties įtaką žmogaus pasitikėjimui ir susidomėjimui, keletą subtilesnių flirto technikų, geidulingų ženklų ir kaip viską užbaigti, kai susidomėjimas atslūgsta.
Stovėjimas (ar sėdėjimas) tiesiai vienam priešais kitą – ryškus traukos ženklas, nes šitaip žmogus apnuogina ir atsuka į kitą savo pažeidžiamąją pusę. Paprastai kalbėdami būname pasisukę vienas į kitą 45 laipsnių kampu, nes stovėti tiesiai per daug intymu. Visi gyvūnai žino, kad ši pusė – labiausiai saugoma. Jei stovima pasisukus tiesiai vienas priešais kitą, vadinasi, arba žmogumi labai pasitikima, arba rodomas susidomėjimas. Dėl tos pačios priežasties gali atrodyti grėsminga, kai kas nors artinasi iš priekio. Stovėdami per arti ar aukščiau nei pašnekovas, pasirodysite nemaloniai įkyrūs, o ne nuolankiai pažeidžiami. Kad atsisukus tiesiai į žmogų šis nemaloniai pasijuto, suprasite, jei jis ims liesti kaklą, apykaklę ar grandinėlę. Jums tai ženklas fiziškai atsitraukti ar pakeisti pokalbio temą, nes dabar stovite per arti arba kalbate apie ką nors, kas verčia pašnekovą nepatogiai jaustis. Subtilesnė flirto technika Kai kalbatės stovėdami vienas prieš kitą, flirto technika – kur kas subtilesnė. Galite pasinaudoti proga ir pastebėti nesąmoningą pašnekovo elgesį. Ar susidomėjimą išduoda jo išsiplėtę vyzdžiai? Ar jis savo kūno kalba tiek atsivėrė, kad tarp jūsų neliko jokių kliūčių (rankų, daiktų ir pan.)?
Pažiūrėkite, ar jis remiasi į žemę abiem kojomis ir nesirengia išeiti. Tuomet galite griebti tų santykio plėtojimo metodų, kurių negalėjote panaudoti, kai stovėjote toliau vienas nuo kito. Jei viską darote gerai, netrukus pradėsite kūno kalba sekti ir vadovauti vienas kitam. Sakykime, jūsų pokalbis tęsiasi ir po kurio laiko susėdate ant sofos ar blogiausiu atveju – ant kėdžių. Taip bendraujant galioja tos pačios taisyklės – ir toliau šalinti tarpusavio kliūtis. Negerai sėdėti užkėlus koją ant kojos, nors tai labai patogi poza, bet koja – taip pat kliūtis. Abi pėdos turėtų remtis į grindis. Dar viena kliūtis, kuri tokio pokalbio metu dažnai pašalinama – akiniai. Juos arba padeda į šalį, arba kilsteli ant kaktos. Kaip žinote, susidomėjęs žmogus – budrus, kupinas energijos ir jums kalbantis sėdi palinkęs į priekį. Jei pašnekovui patinka jūsų draugija, jo rankos ir kojos turėtų būti ramiai padėtos ir atpalaiduotos, o ne užsiimti smulkiais darbeliais ar belsti į grindis. Atkreipkite dėmesį į arti veido laikomas rankas.
Geidulingi signalai
Dar vienas ženklas – diskretiškas savęs ar po ranka pasitaikiusių daiktų, pavyzdžiui, taurės vyno, lietimas. Atsižvelgiant į žmonių santykių plėtojimąsi, toks gestas gali rodyti, kad pašnekovas jaučiasi suvaržytas ir jam trūksta pasitikėjimo savimi. Tokiu atveju tikėtina, kad jis taip pat liečia kaklą, o žvilgsnis klaidžioja. Bet jei santykiai geri, minėti judesiai – ne kas kita kaip nesąmoningas simboliškas glostymas, nukreiptas į partnerį. Su tokiu elgesiu susijęs ir ko nors dėjimasis į burną. Šį kartą nekalbame apie traškučius ar sumuštinius su sūriu. Pradedame čiulpti ir kramtyti alyvuoges, ledo gabalėlius, šokoladą ir ką nors kitą, ką galima geidulingai vartyti tarp lūpų, taip pat lyžtelėti (lūpas, o ne alyvuoges).
Gali skambėti komiškai, bet nė kiek nejuokauju. Kas sakė, kad žmonių pasąmonės technikos įmantrios? To nereikia, nes jų nepastebėtume. Žiūrėti į savo dėmesio objektą, kai šis valgo ar geria, žmogaus pasąmonei beveik nepakeliamai gašlu. Lyg viso to nepakaktų, nusprendžiame šiek tiek atlaisvinti drabužius ir atsipalaiduoti. Atlaisvinamas kaklaraištis, prasegamos marškinių sagos, nusivelkamas švarkas ar megztukas, moterys mielai nusiauna batus, paleidžia plaukus ar bent supa ant kojos basutę. Iš tiesų darome ne ką kita, o pradedame pamažu nusirenginėti. Net nesusimąstote nieko kito, tik kad jaučiatės labai maloniai. Ką tik rimtai pradėjote poravimosi šokį.
Kai susidomėjimas išblėsta
Grįžkime prie jūsų ir sofos (ar kėdžių). Jeigu jau pavargote nuo pašnekovo ir supratote, kad pakaks, neabejotinai pasikeičia jūsų elgesys. Imatės priešingų veiksmų nei kuriant santykius. Sugrąžinate kliūtis: užsidedate akinius, apsivejate save rankomis (pavyzdžiui, laikydami kokius nors daiktus), po kėde sukryžiuojate kojas (taigi pėdos jau nebesiremia į žemę) arba uždedate vieną ant kitos. Kūnas įsitempia. Nutraukiate akių kontaktą. Klasikinė elgsena – susidomėti nematomų dulkių valymu ar krapštyti nuo drabužių nesamas dėmes. Gana greitai kitas asmuo atsikelia ir sako pastebėjęs žmogų, su kuriuo turi pasikalbėti, atsiprašo ir dingsta. Kai grįžtate prie draugų ir jie pasidomi, kur buvote dingęs, atsakote, kad kalbėjotės su nepažįstamu žmogumi. Ir viskas. Neprisimenate, kad visą pusvalandį šokote poravimosi šokį.
Pabaigai
Viskas, ką perskaitėte, vyksta be jokių žodžių. Kaip supratote, galima kuo puikiausiai parodyti tokį elgesį nebūnant itin diskretiškam ir taip pat plėtoti kasdienišką pokalbį. Tik pagalvokite, kaip būtų efektyvu, jeigu jūsų žodžiai sutaptų su veiksmais. Pasimokykite santykių plėtojimo ir nežodinio bendravimo gudrybių ir jums nebus įmanoma atsispirti. Viskas gali vykti daug ilgiau, žinoma. Visai kaip su dviem kolegomis darbe – visi puikiausiai žino, jog kažkas vyksta, kad ir kaip atkakliai juodu tai neigtų. Kiekvienas susidūrimas prie kopijavimo aparato – mažytė apnuogintų riešų, išsiplėtusių vyzdžių, lūpų drėkinimo ir susitikimų tiesiai vienam prieš kitą serija. Tai gali vykti dienų dienas – jei daugiau nieko nenutinka, labai tikėtina, kad tai tęsis dar ilgai. Žmonės – socialūs gyvūnai. Kad gerai jaustųsi, jiems svarbu sulaukti kitų pripažinimo ir patiems pripažinti kitus gaujos narius. Nebūtinai turi būti kas nors daugiau.
