Seime pristatydamas veiklos ataskaitą Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis buvo kaip niekad griežtas: užjautė „Respublikos“ leidėjui Vitui Tomkui dirbančius žurnalistus ir su ironija apibūdino „Lietuvos rytą“ bei jo savininką Gedvydą Vainauską.
„Sakykite, argi tai yra žurnalistika, laisva žurnalistika, dėl kurios mes visi kovojome?“, – kreipėsi inspektorius į parlamentarus.
Pasak R. Gudaičio, Lietuva pirmauja pasaulyje spaudos laisve be realios atsakomybės, ir tai geriausiai įrodą Vytauto Petkevičiaus paskviliai, kuriais apšmeižta daugybė žmonių.
„Jeigu tik atsiras reikalas ar interesas žmogų pažeminti, įžeisti, apjuodinti, suniekinti, įlįsti į privatų gyvenimą, sumenkinti, sutrypti, su žemėm sumaišyti, nepaisyti nekaltumo prezumpcijos, skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nuteisti be teismo, tai tas žmogus – sveikas dingęs“, – kalbėjo inspektorius. Ir pridūrė, kad dėl žiniasklaidos vienpusiškumo Lietuva nemato ir nežino daugybės svarbių įvykių, gražių ir nuostabių žmonių.
Savininkai yra neliečiami
R. Gudaičio teigimu, žiniasklaidos kokybę gadina jos savininkai, trūksta ir viešos informacijos apie leidėjus. „Lietuvoje esama savininkų, kurių kritikuoti nevalia – tai yra tabu, – sakė R. Gudaitis. – O piliečių šventa teisė žinoti – kas valdo žiniasklaidos priemones.“
Tačiau pridūrė, kad savininkų, nepainiojančių verslo interesų su turimos žiniasklaidos priemonės turiniu ir nesikišančių į žurnalistų veiklą, esama: toks, pavyzdžiui, esąs Bronislovas Lubys, kurio koncerno antrinė įmonė valdo „Lietuvos žinias“, „Radiocentrą“, Baltijos televiziją.
Inspektorius pažymėjo, kad ne į gera ir kūrybinių darbuotojų prisitaikėliškumas, nuolaidžiavimas darbdaviui.
„Jei Lietuvoje, ir pirmiausia Vilniuje, atsiras žurnalistas, kuris savo savininkui pasakys: „aš nesutinku vykdyti tamstos nurodymų, nes tai prieštarauja įstatymams, kodeksui, mano garbei“, aš siūlyčiau šiam žmogui iš karto pastatyti paminklą gyvam“, – teigė R. Gudaitis.
Gaila V. Tomkaus darbuotojų
Pranešėjo teigimu, „Respublikos“ ir kitų laikraščių leidėjo Vito Tomkaus leidinių žurnalistika esanti nuostabi priemonė visų šalių studentams mokytis, kokia žurnalistika iš tiesų neturėtų būti.
„Kadangi su Vitu Tomkumi buvome bendražygiai ir Atgimimo, ir Sąjūdžio metais, norisi viešai paklausti kolegos: ar tos nuolatinės kampanijos prieš pasirinktą taikinį – žurnalistą Rytį Juozapavičių, pavertus jį atsakingu už visą korupciją Lietuvoje asmeniu; nepagarba Romui Sakadolskiui, kuris turi ką pasakyti, kokia garbinga ir tikra, nepaperkama žurnalistika; kampanija prieš Andrių Vaišnį, naująjį Žurnalistikos instituto direktorių, matyt, už tai, jog išdrįso suabejoti tam tikra žurnalistika, kuri nei tiriamoji, nei žurnalistika iš esmės – sakykite, argi tai yra žurnalistika, laisva žurnalistika, dėl kurios mes visi kovojome?
Paminėjęs šiuos pavyzdžius R. Gudaitis tarė užjaučiąs V. Tomkui dirbančius jaunus žurnalistus. „Dėl jų man skauda širdį“, – sakė jis.
„Lietuvos rytas“ – aukščiau visko
Kliuvo ir „Lietuvos ryto“ leidėjui bei vyriausiajam redaktoriui G. Vainauskui, kuris dėl pažeidimų buvo kviestas atvykti į inspektoriaus tarnybą, tačiau ten nesirodė. R. Gudaitis pasakojo pats dukart nukulniavęs pas G. Vainauską, bet priimtas nebuvo.
„Net jei aš atšliaužčiau keliais iki redakcijos Gedimino prospektu... Kam čia žaisti slėpynių: ponas Gedvydas Vainauskas yra aukščiau visko“, – pabrėžė inspektorius.
Jis su rimta ironija Seimui pasiūlė papildyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą paskutiniu, svarbiausiu straipsniu: „Šis įstatymas taikomas visoms be išimties visuomenės informavimo priemonėms, išskyrus laikraštį „Lietuvos rytas“.
Pasak R. Gudaičio, pačiam dienraščiui praverstų prierašas po pavadinimu: „Esame laisvi nuo visuotiniu sutarimu priimto Etikos kodekso“.
Ar verta tokią spaudą skaityti?
Užsiminė R. Gudaitis ir apie laikraščių turinį, primindamas rašytojo Gintaro Beresnevičiaus, saugumo darbuotojo Vytauto Pociūno mirties atspindėjimą, Petrališkės tragedijos versijas.
„Kas dabar atsiprašys artimųjų už vienpusiškas versijas, už žeminančias šių žmonių šviesų atminimą detales, už takto, subtilumo, žmogiškumo stoką? Kas atsiprašys už nepataisomą žalą nepilnamečiams vaikams įvykus Jonaičių šeimos tragedijai?“, – klausė R. Gudaitis.
Kritikos gavo ir Seimo nariai, būriais ėjęs sveikinti „Spaudos klubo“ vedėją Audrių Siaurusevičių su gimtadieniu.
„Jei žurnalistas JAV ar Vakarų šalyje švęstų su valdžios elitu, visi imtų kalbėti apie interesų samplaiką. Aš linkiu jums dar daug dešimtmečių dalyvauti „Spaudos klube“.
Bet gal jūsų pašnekovu galėtų būti, tarkim, ne vienas ponas Valatka? Aš manau, kad tokių ekspertų turime ir daugiau“, – linkėjo parlamentarams ir patarė A. Siaurusevičiui inspektorius.
Galiausiai jis apibendrino šiandienos žiniasklaidos ydas: „Negailestingumas aukai, moralinis šantažas, pinigų, sekso kultas, alkoholio reklama, neskaidrumas ir kai kurių savininkų demagogija bei manipuliavimas sąmone“.
Todėl leido suabejoti, ar verta tokia spauda būti skaitoma. „Kodėl bulvariniai skaitalai taip brukami skaitykloms ir bibliotekoms, kodėl jie taip lengvai priimami kaip Komunija Švenčiausia?“, – sakė R. Gudaitis.
