„Pagrindinė žinia ir ta žinia yra paskelbta visų sprendimus priėmusių valstybių ar tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, tiek prezidentas Bidenas, tiek Europos Sąjungos išorės veiksmų vyriausiasis įgaliotinis labai aiškiai pasakė, kad tai yra pradžia.
Niekada nevėlu agresoriui apsigalvoti. Bet dėl to galima turėti įvairių vilčių ir lūkesčių. Akivaizdu, kad tai buvo pirmi greiti sprendimai, kurie buvo padaryti iš karto po to, kai Rusija pažeidė visą eilę tarptautinių įsipareigojimų „legalizuodama“ darinius, kurie yra pačios Rusijos kontroliuojami jau kurį laiką ir nelegaliai veikiantys Ukrainos teritorijoje“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad bus ir tolimesnių diskusijų apie sankcijas ir pažymėjo, kad sprendimų priėmimas varijuoja. Nacionalinėms valstybėms, kaip Jungtinės Valstijos ar Jungtinė Karalystė, yra priimti paprasčiau ir greičiau nei tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Europos Sąjungai.
„Europos Sąjungoje reikalingas 27 narių sutarimas ir jis vakar buvo pasiektas. Dėl tų reglamentavimo skirtumų yra šiokių tokių laiko nuostolių ar mažų nesuderinamumų.
Bet iš principo [sankcijų] logika labai panaši – tai yra asmenys, atsakingi už sprendimą, finansinės institucijos, kurios dalyvauja finansuojant agresiją, taip pat neapsiribojant tomis institucijomis, institucijų pakeliui atsiras ir daugiau. Vertinu kaip pirmą žingsnį, kiti žingsniai priklausys nuo Rusijos žingsnių“, – sakė I. Šimonytė.
EP Europos liaudies partijos frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis teigė, kad pastarųjų dienų įvykiai yra grubūs tarptautinės teisės pažeidimai, kurios pripažindama Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, įvykdė Maskva.
„Europa turi išlikti vieninga, Europa turi išlikti kartu, Europa turi veikti aktyviai“, – teigė M. Weberis.
Vienas Europos liaudies partijos lyderių tikino, kad jo politinė jėga palaiko visas sankcijas Rusijai, kurias ketina įvesti Europos Sąjunga.
„Taip pat džiaugiuosi, kad Vokietija nusprendė stabdyti „Nord Stream 2“ projektą. Mums dujotiekis niekada nebuvo europinis projektas. Mums, kaip Europos liaudies partijai, tai visada buvo Rusijos interesų projektas, kuris nelabai atstovavo europiečių interesus. Todėl buvo būtina duoti aiškų signalą, kad „Nord Stream 2“ dabar yra sustabdytas. Tai rodo Europos Sąjungos patikimumą ir vienybę“, – kalbėjo M. Weberis.
Šimonytė įvertino JAV karių atsiuntimą: tai atliepia mūsų saugumo problemas
Kalbėdama Jungtinių Valstijų sprendimą siųsti daugiau karių ir karinės technikos į Baltijos šalis, I. Šimonytė teigė, kad kol kas plačiai komentuoti šio sprendimo negali.
„Ta žinia buvo paskelbta vakar, informacijos daugiau ateis šiek tiek vėliau. Šiokia tokia informacija viešumoje yra pasirodžiusi, kokio tipo tai yra pajėgos“, – komentavo I. Šimonytė.
„Manau, kad tai yra labai svarbu ir tai iš esmės atliepia mūsų jau kurį laiką mūsų Baltijos valstybių ir Lenkijos keltą klausimą ir akcentuotą problemą, kad Baltarusijos statusas tampa visiškai kitas, nei mes buvome įpratę matyti, kuomet ten kartas nuo karto vykdavo bendros karinės pratybos su Rusija.
Dabar neturėjome labai didelio lūkesčio, kad tai yra laikinas [Rusijos] karių atvykimas, buvome veikiau įsitikinę, kad bus labiau taip, kaip dabar matome – kariai ir įranga liks ir liks be jokio apibrėžto laiko limito. Tai keičia saugumo situaciją regione. Ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono, taip pat ir Lenkijos. <...> Dėmesį mūsų gynybai ir atgrasymui, jį reikia skirti papildomai ir jo reikia skubiai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
JAV pasiųs papildomų pajėgų į Baltijos šalis
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pažadėjo pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis ir suteikti didesnę karinę pagalbą Kijevo vyriausybei, aštrėjant krizei po Rusijos sprendimo pripažinti separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir Maskvai delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.
„Suteikiau leidimą papildomam JAV pajėgų ir technikos, jau dislokuotų Europoje, perkėlimui, kad sustiprintume mūsų Baltijos sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis.
Ši griežtesnė žinia buvo paskelbta reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.
J. Bidenas sakė, kad šie žingsniai reiškia, jog Rusija pradeda veržtis į Ukrainą ir kad planuojama užimti didesnes teritorijas, nei buvo galima spręsti iš ankstesnių pareiškimų.
„Tai yra Rusijos invazijos Ukrainoje pradžia, – kalbėjo JAV lyderis. – Jis kuria pagrindą užimti jėga daugiau (Ukrainos – BNS) teritorijos.“
J. Bidenas taip pat paskelbė naujas sankcijas, nutaikytas į Rusijos finansų rinką ir politinį elitą, tikintis, jog spaudimas Maskvai atgrasys jo nuo plataus masto įsiveržimo
Jis taip pat tvirtino, kad JAV toliau teiks gynybinę ginkluotę Ukrainai.
Visgi JAV prezidentas sakė, kad diplomatija vis dar gali sustabdyti krizės, vienos giliausių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, aštrėjimą.
„Nėra jokių abejonių, kad Rusija yra agresorė, todėl mes atviromis akimis žiūrime į iššūkius, su kuriais susiduriame“, – sakė J. Bidenas.
„Nepaisant to, vis dar esama laiko išvengti paties blogiausio scenarijaus, kuris atneštų neapsakomas kančias milijonams žmonių“, – pridūrė jis.
