Dainingosios Livetos Kazlauskienės 24 metų dukra Ingrida rado savo kelią į šou verslą. Tiesa, specialybę mergina pasirinko gana tolimą nuo scenos blizgesio kelią - ji prancūzų kalba studijavo inžineriją. Bet gautą diplomą padžiovė ant vinies ir ėmėsi veiklos, susijusios su renginiais, koncertais, grožio konkursais. Rudenį Ingridos laukia ypatingas išbandymas, - ji atstovaus Lietuvai Filipinuose vyksiančiame konkurse „Mis Žemė“, kuris laikomas trečiu pagal dydį ir svarbą grožio pasaulyje.
Papasakok apie šį konkursą ir apie tai, kaip į jį atėjai.
„Mis Žemės“ konkurso pagrindinė tema - ekologija. Čia varžosi ne supermodeliai, o tiesiog dailios merginos. Todėl nereikia būti ypač aukštai, mano ūgio pakanka. O viskas prasidėjo tada, kai mano mama grįžo iš Malaizijoje vykusio realybės šou „Džiunglės“. Ten susidraugavo su Renata Voitechovskaja, ji rengė konkursą „Mis Tourism Lithuania 2005“. Aš padėjau vertėjauti. Vėliau man pačiai pasiūlė dalyvauti šiame konkurse.
Ten savo talentu sužibėjai atlikusi Patricios Kaas „Mademoiselle chante le blues“.
Taip, tada dainavau prancūziškai. O po poros savaičių su dviem bendrakursėmis pagal „Erasmus“ programą išvykome pusmečiui į Prancūziją. Tiesa, ten mus, lietuves, išsiskaidė į skirtingas grupes, kad kuo mažiau bendrautume gimtąja kalba ir geriau pramoktume prancūziškai. Teko kapanotis vienoms tarp bernų... Juk inžineriją daugiausia studijuoja vyrai.
Tu inžineriją studijavai prancūzų kalba. Ką reikėjo suvalgyti, kad pasirinktum tokius mokslus?
Neviltį! (Juokiasi.) Aš turėjau kitokią viziją - tarptautiniai santykiai, teisė ir valdymas. Maniau, tai tinka mano charakteriui, būdui. Tačiau per stojamuosius pritrūkau kone šimtosios balo dalies ir man palei nosį užbraukė brūkšnį. Taip išėjo, kad mokyklą baigiau vos ne su pagyrimu, o niekur neįstojau... Nuvažiavome su mama į KTU, pasišnekėjome su vienu dėstytoju. Jis ir pasiūlė: „Stok į eksporto inžineriją.“ Pridūrė, kad mokslai vyks prancūzų kalba. Tai mane ir patraukė. Nors dorai nė nesupratau, su kuo valgoma ta inžinerija. (Juokiasi.) Atėjau rugsėjį mokytis - ir prasidėjo ašaros... Reikėjo daryti brėžinius, o aš pieštuku tiesios linijos negaliu nubrėžti, žirklėmis popieriaus tiesiai atkirpti, ką jau kalbėti apie geometriją. Galiausiai mama pasakė: „Tai jeigu čia tau taip blogai - mesk tuos mokslus.“ Bet juk aš - Ožiaragis. Negaliu pasiduoti! Ilgainiui persilaužiau. O labiausiai skatino mokytis ta Prancūzija, į kurią gavau šansą važiuoti. Tai buvo didžiausias turtas, kurį man davė universitetas.
Paskui vis vien ėmeisi teisės mokslų, įstojai į Mykolo Romerio universitetą...
Taip, bet dabar studijas nutraukiau. Supratau, kad vis dėlto tam esu netinkama, - per jautri. Jaučiau, kad tapusi advokate visas bylas vertinčiau asmeniškai ir nieko iš to neišeitų.
Tada pati išėjai į pramogų pasaulį?
Tuo metu vis vertėjaudavau, pamažėl susibendravau su kompanijos „Revanda“ direktore Evelina Gruzdiene. Ji pasiūlė portalui „Pramogų akademija“ rengti reportažus, paskui pradėjome projektą „Academy of Beauty Queen“, ėmėme rengti merginas grožio konkursams. „Revanda“ turi licencijas 20-iai prestižinių grožio konkursų.
Galima sakyti, dirbi užkulisiuose. O į sceną tau nesinori?
Norisi. Net labai. Dabar dirbu ir su šokančių merginų projektu „Amazonės“. Ruošiamės į programą įtraukti dainų. Norėčiau pati dainuoti. Ir daugiau lietuviškai, kad žmonės mane suprastų. Parašiau žodžius vienai melodijai, trūksta muzikos.
Tai gal Petras Kazlauskas galėtų padėti?
Jis užsiėmęs savo kūryba. Kaip batsiuvys be batų ir barzdaskutys su barzda iki žemės, taip ir aš - dainuojančios šeimos vaikas be dainų. (Juokiasi.) Gal ir gerai - taip pati atrasiu savo stilių, kelią, manierą. Manau, šiek tiek įpinsiu prancūziško žavesio.
Prancūzės tau padarė įspūdį?
Tiesą sakant, įspūdis buvo nekoks. Įprasta prancūzaites piešti it trapias koketes. Tačiau tai - tik iliuzija. Jos nėra tokios. Plaukai neprižiūrėti, eidamos rūko, mėto nuorūkas. Joms rūpi vienadieniai nuotykiai. Be to, prancūzės krypsta prie feminizmo idėjų ir tuos savo vyrus kaip reikiant pamurkdo. Aišku, kalbu ne apie visas.
Neabejoju, kad tau prancūzai rodė dėmesio. Nesiūlė pasilikti?
Siūlė. (Šypsosi.) Tačiau mokslai vertė grįžti. Atskleisiu - turėjau meilę Prancūzijoje, bet negalėjau nieko žadėti. Gyvenimas nenuspėjamas. Ir mano, ir jo kelyje galėjo atsirasti (ir atsirado) kitų žmonių. Juk abu esame jauni ir ne vienuolyne dienas leidžiame... Jis - protingas žmogus. Liko gražūs santykiai.
Ar galėtum gyventi ne Lietuvoje?
Anksčiau maniau, kad tik ne Lietuvoje ir galėčiau. Dabar pamačiau, kad nebūtina gyventi tik Lietuvoje ar tik Prancūzijoje. Galima keliauti. Sako, nespjauk į balą. Gal kada nors gyvensiu kitur, o šiuo metu norėčiau gyventi Lietuvoje.
Kai iš Karmėlavos krausteisi į sostinę, mama verkė?
Verkė. Jau kai praktiką Vilniuje turėjau atlikti ir dviem mėnesiams čia persikelti, ji labai liūdėjo, paskui net pyktis pradėjome. Mamos visada mano, kad jų vaikai nepasirūpins savimi, bet ilgainiui apsipranta. Sakydavau mamai: jei sėdėsiu namie - visus savo kavalierius pražiopsosiu! (Juokiasi.) Kita vertus, ji pati labai užsiėmusi - visiems interesantams nori padėti. Tad kitąsyk tik naktį pasikalbėti galėdavome. Dabar mama dažnai atvyksta į Vilnių. Mudvi labai geros draugės. Ji savo rate sukasi, aš - savo. Man reikia savo gyvenimą susitvarkyti, užsitikrinti ateitį. Kada nors gal ir pati tėveliams turėsiu padėti.
Artimiausi ateities planai - „Mis Žemė“. Džiaugsmingai lauki ar truputį bijai?
Labai laukiu, ruošiuosi. Turiu nusiųsti savo nuotraukų, taip pat parengti dovaną, kuri atspindėtų mano šalį. Tai tikras galvosūkis. Noriu nuvežti ką nors originalaus. Privalau atsakingai į tai žiūrėti. Dar reikia gerai pasirengti talentų konkursui. Ketinu atlikti dainų popuri įvairiomis Europos kalbomis. Darysiu, kas man geriausiai sekasi. Ant vieno rato važiuoti ar šukėmis vaikščioti nesimokysiu. (Juokiasi.) To konkurso programa labai intensyvi. Visą mėnesį keliausime po Filipinus, dalyvausime įvairiose labdaros akcijose. Girdėjau, kad ir su komisijos nariais teks susitikti, pakalbėti apie ekologiją, globalinį atšilimą ir kitas problemas, jų sprendimo būdus. Gal čia pavyks panaudoti įgytas inžinerijos žinias.
O tu pati kasdien rūpiniesi globaliais dalykais? Na kad ir rūšiuoji šiukšles ar prekybos centruose pirkinius krauni į drobinį krepšį, ne celofaninį?
Taip, tikrai rūšiuoju šiukšles ir labai širstu, kai kas nors prie popierių įmeta graužtuką ar plastikinį butelį. Celofaninių maišelių niekada nenaudoju. Turiu didžiulę rankinę, į kurią telpa visas mano gyvenimas.
Ką darytum, jei taptum „Mis Žemė“?
Apie tai net negalvojau, nes konkurencija bus labai didelė. Bet jei taip atsitiktų, tikrai aktyviai prisidėčiau prie Žemės išsaugojimo idėjų. Man svarbu, kokį vandenį geriame, kokiu oru kvėpuojame, kokį maistą valgome, nes nuo to priklauso žmonių sveikata. O sveikata - tai laimė.
Jurga Klimaitė
