Žodžiu, kaip visi žinome, esmė yra žmones paversti antižmonėmis (rus. „нелюди“). Per visokias konspiracijos teorijas, demagogijas, dezinformacijas, tikėjimus. Žmonės kaip žmonės – turintys darbus, vaikų, giminaičių, o per dukters išleistuves ateinantys su šliūbiniu, dar tėvuko, kostiumu ir rožių kompozicija „Malvina“ rankose – staiga tampa žudymo mašinomis. Ir žudo be atodairos tuos „ukropus“, „maskolius“, „fašistus“ bei „jevropidarasus“.
Kai tik žmonės paverčiami antižmonėmis, juos daug lengviau pašalinti, daug paprasčiau pasiųsti žmones žudyti kitų žmonių. Kai tik žmogus nuo „mes“ pereina prie „jie“, mirčių padaugėja. Mūsiškis Jaroslavas Melnikas apie nužmogėjimą savo antiutopiniame romane „Maša, arba Postfašizmas“ puikiai visa tai surašė. Šiurpiai pranašiškai atskleisdamas tą trapią liniją, kuri skiria buvimą žmogumi ir jo pavertimą gyvuliu.
Dabar jau nebėra tikslo kalbėti apie Ukrainą ir Rusiją – kalbėti reikia apie šios neapykantos priežastis, su kuriomis galime susidurti ir mes patys. Apie tai, kad nėra skirtumo, kokią antraštę perskaityti: ar „Ukrainos fašistai kelia pavojų Donbaso gyventojams“, ar „Kalbėti lietuviškai Vilniuje – pavojinga“. O palmirų horoskopų, nagrinėjančių Saturno poveikį Izraelio ir Gazos Ruožo konfliktui, atbukinta tauta labai greitai gali paminti liniją, kurią jau peržengė „ekstrasensų mūšių“ išvarginti šalių kaimynių gyventojai.
Žiniasklaida keičiasi, informacijos pateikimo greitis ir jos kiekis tikrai įspūdingi, o kontroliuoti juos išties sudėtinga, todėl retkarčiais pasitaikančios žiniasklaidos atstovų klaidos yra suprantamos.
Tačiau vis stiprėjantis pateikiamų sąvokų iškraipymas kelia nerimą. „Informacijos analize“ vadinami šarlatanų kliedesiai apie planetų išsidėstymo įtaką spintų griūtims ar geopolitiniams procesams, o „žurnalistų pareiga“ – ksenofobiški paistalai su lygiai nuliu kritinio mąstymo. Tačiau tai – tik viršūnė to „uodega vizgina šunį“ reiškinio, už kurio slepiasi net ir tokie dalykai, kaip neturinti rimto pagrindo, skleidžianti paniką ir nerimą dezinformacija konfliktų Sirijoje ar Ukrainoje metu.
Rusijos ryšių ir masinės komunikacijos ministro pavaduotojas Aleksejus Volinas nukryžiuoto trimečio Slovjanske melagingą, netgi pačioje Rusijoje skandalą sukėlusį reportažą komentavo štai kaip: „Mano nuomone, viskas normalu. Pirmasis kanalas ėmė interviu, jie parodė tai, kas interviu buvo kalbama. Tai visiškai atitinka visus žurnalistinės etikos kriterijus ir taisykles. Yra žmogus, jis kalba. Sinchronas buvo.“
Vieno lietuviško etikos kodeksą turinčio portalo redaktorė straipsnių seriją apie „problematiškus“ Vilniaus rusakalbius, šokiravusią dalį sveiko proto nepraradusių žmonių, pavadino „žurnalistų pareiga kelti problemas ir rašyti apie tai, kas rūpi mūsų skaitytojams“.
Žodžiu, žmogus yra. Jis kalba. Sinchronas buvo.
Andrius Jakimčuk
