Nors metinė infliacija mažėja antrą mėnesį iš eilės, tai nėra didelė paguoda. Mat vidutinė metinė infliacija, kaip ir prognozuota, pirmą kartą nuo 1996 m. pasiekė dviženklį skaičių, rašo „Respublika“.
Dviženkliai infliacijos rodikliai jau paveikė mąstyseną. Sociologiniai tyrimai rodo, kad diržus susiveržė kas antras Lietuvos gyventojas.
Verčia taupyti
"Hansabanko" užsakymu "Spinter tyrimų" atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų sako, kad per pastaruosius metus turėjo sumažinti vartojimą. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad taupydami atsisako kai kurių mažiau būtinų pirkinių, o 15 proc. sako apsiribojantys tik būtinais pirkiniais.
Tik dešimtadalis gyventojų teigė, kad perka daugiau nei prieš metus.
"Nors Statistikos departamentas šiandien paskelbė pačią mažiausią mėnesio infliaciją šiais metais - vos 0,2 proc., metinė infliacija išlieka aukšta ir siekia 12,1 proc. Dar didesnis, beveik 20 proc., kainų augimas stebimas būtiniausių prekių ir paslaugų grupėse. Akivaizdu, kad pašokusios maisto, komunalinių paslaugų ir transporto kainos smukdo gyventojų perkamąją galią ir tai keičia jų kasdieninio vartojimo įpročius", - sako "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Investuoti neturime ko
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai pesimistiškai vertina savo finansinę ateitį. 48,2 proc. apklaustųjų teigė per artimiausius trejus metus nesitikintys turėti "laisvų pinigų", kuriuos galėtų skirti taupymui ar investavimui. Dar 18 proc. respondentų mano, kad jų turimos "laisvos lėšos" ateityje sumažės.
"Tai reiškia, kad didžioji dauguma gyventojų artimiausioje ateityje nesitiki didesnio atlyginimų augimo, o jų infliaciniai lūkesčiai yra pakilę", - sako T.Andrejauskas. Pasak "Hansabanko" Finansų rinkų tarnybos vadovo, niūresnės nuotaikos pamažu lėtina vartojimą ir pristabdo infliaciją.
"Verslas jau pajuto mažėjančią gyventojų perkamąją galią. Vartotojų nuotaikos ir galimybės lemia mažesnę paklausą, ir tai pasireiškia visose verslo srityse.
Didžiausias poveikis jaučiamas statybų sektoriuje, kur statybų pasitikėjimo rodiklis per metus nukrito net 39 procentiniais punktais, mažiau pasitikėjimas krito pramonės, paslaugų ir prekybos veiklose (atitinkamai 16, 15 ir 14 procentinių punktų).
Visa tai pristabdys verslo investicijas į plėtrą, taigi lems ir tolesnį ekonomikos silpimą. Kita vertus, mažėjant paklausai galima laukti ir lėtesnio kainų augimo", - pabrėžia T.Andrejauskas.
Infliaciją jaučia ir mirusieji
Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį vartojimo paslaugos pabrango 0,9 proc., o prekės atpigo 0,1 proc. Didžiausią įtaką 0,2 proc. mėnesio infliacijai turėjo 1,9 proc. išaugusios būsto išlaikymo išlaidos.
Tam įtakos turėjo 9,1 proc. pabrangęs karštas vanduo, 11,8 - mokestis už centralizuotos šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, 9,2 - suskystintosios dujos maistui ruošti, 2,4 proc. Išaugę būsto nuomos mokesčiai.
Ironiška, bet kainų šuoliavimo neišvengia net mirusieji. Mat per rugpjūtį laidojimo reikmenys pabrango 1,8 proc., laidojimo paslaugos - 1,9 proc.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui lemiamą įtaką darė 5,9 proc. sumažėjusios benzino, 7,7 - dyzelino kainos. Suskystintosios automobilinės dujos pabrango 6,4 proc.
Nors pagrindinės kuro rūšys pigo, keleivinio kelių transporto paslaugos pabrango 1,3 proc., keleivinio geležinkelių transporto - 5,6 proc.
Nuo dviženklių skaičių nepabėgsime
Rugpjūtį metinė infliacija sudarė 12,0 proc. ir mažėjo antrą mėnesį iš eilės. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 17,8 proc. Pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 19,4 - būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 15,5 proc. - transporto grupių prekės ir paslaugos ir 3,3 procento atpigę drabužiai ir avalynė. Vartojimo prekės per metus pabrango 11,9, paslaugos - 12,3 proc. Tačiau vidutinė metinė infliacija ne mažėjo, o augo ir sudarė 10,3 proc.
Panašu, kad tiek metinė, tiek vidutinė metinė infliacija šiemet išliks dviženklės. Mat netrukus turėtų būti galutinai patvirtintos naujos šildymo kainos daugeliui šalies miestų (vidutiniškai, 40 proc. brangiau).
Šarūnas ČERNIAUSKAS
