Šiemet švenčių laukimo laikotarpis Indrės šeimai yra kitoks, nes vaikai dėl užklupusių ligų pakoregavo tėvų planus, tad dabar jie leidžia laiką namuose.
„Kai augini vaikus šis laikas yra nenuspėjamas ligų atžvilgiu. Mes dabar visą savaitę leidžiam su vaikais namuose. Pasitvirtino mano posakis, kad kai neturi vaikų, tada planuoji ir Dievas juokiasi, o kai atsiranda vaikai, tuomet vaikai juokiasi iš tavo planų“, – šypsojosi Indrė.
Prakalbus apie žmones kasmet užklumpančią kalėdinę dovanų pirkimo karštinę moteris sakė, kad stengiasi viskuo pasirūpinti iš anksto, nepasilikti paskutinei minutei, todėl dabar jaučiasi rami.
„Kiekvienais metais šventės ateina, kiekvienais metais reikia pasirūpinti dovanomis ir visa tai galima padaryti be streso, kad tos šventės netaptų suirute su nerviniu tiku. Stengiuosi ruoštis iš anksto ir save kontroliuoti“, – sakė Indrė.
Patogiausias būdas nepasiklysti dovanų gausoje, pasak pašnekovės, tiesiog susirašyti ant lapo žmonių vardus, kuriems norisi skirti dėmesio, o renkant dovanas svarbiausia vadovautis tų žmonių poreikiais ir praktiškumu, ką iš tikrųjų žmogus mėgsta, kas jam tiks ir patiks.
Indrė atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į kainą, nes dėmesio norisi skirti daugkam, o biudžetas turi ribas. Bet, jos nuomone, esmė ne pačioje dovanoje, o emocijoje.
Šeimos tradicijos
Moteris pasakojo, kad per Kūčias ir Kalėdas jos namuose susirenka visa dvylikos asmenų šeima: sužadėtinis Vidas Bareikis su sūnumi Adu, dukra Cecilija, sūnus Pranciškus, Indrės tėvai ir sesuo su vyru bei trimis atžalomis. Ši gausi kompanija lieka nakvoti ir kartu pasitinka Kalėdų rytą, kuomet visi šeši vaikai bėga prie eglutės, atranda dovanas ir trykšta džiaugsmu.
„Kūčių vakaras – ramus, su malda, su šventintu paplotėliu, prisėdimu prie stalo, dviem eilėm, nes mūsų šeima labai didelė. Tai laikas kartu, žaidimai ir kitokios bendros veiklos. Šį vakarą vyksta užgesinimas viso chaoso, triukšmo, prisimename ir įvertiname šalia esančius žmones padėkodami jiems, apgaubdami meile ir šiluma“, – dalijosi pašnekovė.
Indrė pasakojo, kad jos šeimoje gyvuoja tradicija, jog seneliai anūkams dovanas dovanoja per Kūčias. Kiti šeimos nariai irgi apsikeičia dovanomis, dažniausiai tai vyksta iš anksto, burtų keliu ištraukus vardą, kam bus dovanojama dovana. Šeimos ratas platus, tad šis būdas sutaupo laiko ir palengvina dovanų rinkimo procesą.
„Visi sako, kad man išrinkti dovaną sudėtingiausia, tad namuose turime gerumo dėžutę, kur visi įmeta savo auką. Surinkta suma šiemet atiteks mergaitei vardu Magdalena, kuriai labai reikia lėšų medikamentams įsigyti. Tai man ir yra pati geriausia dovana“, – pasakojo Indrė.
Ši dovanojimo forma šeimoje atsirado, kai Indrei sukūrė socialinę iniciatyvą „Būk geras, nelauk Kalėdų“.
Paklausus ar nekyla peštynių, kai per šventes susirenka net 6 vaikai, Indrė teigė, kad nesutarimų pavyksta išvengti, nes jie labai gerai sutaria, labai vienas kitą myli. Anot pašnekovės vaikams labai smagu laiką leisti kartu.
Prie gerų vaikų tarpusavio santykių, Indrės teigimu, labai prisideda pokalbiai, bendros vakarienės ar kitos veiklos, kai vaikams leidžiama pasirinkti, ką jie nori veikti.
„Peštynės nekyla, bet garso ir triukšmo, kai susirenka 12 asmenų šeima, tikrai netrūksta. Mes esame lietuviška, itališko kraujo turinti šeima“, – juokavo I. Stonkuvienė.
Šventiniai patiekalai
Indrė pasakojo, kad patiekalus šventiniam stalui gamina visos trys moterys: mama, sesuo ir ji pati.
„Kiekvieną kartą stengiamės pasidalinti darbus, kas už ką atsakingas, kad nereikėtų švenčių praleisti nuo ryto stovint prie puodų“, – dalijosi I. Stonkuvienė.
Indrės mama Kalėdoms dažniausiai kepa antį arba žasį, ant šventinio stalo galima rasti visų lietuvių pamėgtas baltą ir raudoną mišraines, acte marinuotą silkę su svogūnais, keptą žuvį.
Kadangi Indrės mamytė, tokiu mažybiniu vardu ją visada vadina dukra, kilusi iš Žemaitijos, šeima per Kūčias vaišinasi tradiciniu žemaišku patiekalu – cibulyne. Kanapių sėklos su karštomis bulvėmis – Vido mėgiamas patiekalas, kuris taip pat puikuojasi ant šventinio stalo.
„Aš dažniausiai būnu atsakinga už desertus, dėl to labai džiaugiuosi, nes esu smaližė. Stengiuosi iškepti braunį ar keksiukų“, – sakė moteris.
Pašnekovė dalijosi, kad yra buvę ir taip, jog norėjosi padaryti šventę savęs ir artimųjų neapkraunant maisto gaminimo rūpesčiais.
„Prieš kelis metus kalėdinė dovana mano šeimai buvo vakarienė, kurią užsakiau iš restorano. Jie paserviravo stalą ir viskuo pasirūpino. Bet atėjo viena gaspadinė su savo mišrainėm, atėjo kita – taip pat nešina vaišėm, kad tik neliktumėm alkani – toks jau tas mūsų šeimos būdas“, – pokalbį užbaigė Indrė.
