Paskutiniais metais sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms, dalis būsto ieškančiųjų vis rimčiau svarsto galimybę įsikurti savo name. Įvertinę gyvenimo nepriklausomai ir atskirai nuo svetimų žmonių privalumus ir turėdami finansinių galimybių, pirkėjai vietoj buto renkasi individualų namą.
Nekilnojamojo turto portalo „Aruodas.lt“ atlikta būsto ieškančiųjų apklausa parodė, kad vidutiniškai kas trečias nekilnojamuoju turtu besidomintis asmuo ieško tinkamų namų pasiūlymų ir planuoja gyventi ne bute, o individualiame name. Taip pat beveik penktadalis respondentų domisi sklypų pasiūlymais, nes planuoja patys statytis namą, kuris visiškai atitiktų jų pačių pageidavimus.
Dauguma namų ieškančių asmenų teikia pirmenybę vidutinio dydžio namams, rodo „Aruodas.lt“ apklausos rezultatai. Šiuo metu paklausiausi 100–150 kv. m namai – tokio dydžio namą norėtų įsigyti daugiau nei kas antras respondentas. Penktadalis apklausoje dalyvavusių asmenų norėtų kiek didesnio – vidutiniškai 151–200 kv. m – namo, kiti beveik penktadalis respondentų teiktų pirmenybę namui iki 100 kv. m. Didesni nei 200 kv. m namai domina vos kelis procentus pirkėjų, nes šie, įvertinę būsimas namo eksploatacijos išlaidas, nusprendžia geriau rinktis mažesnį namą, kurio išlaikymas kainuos pigiau.
Portalo Aruodas.lt skelbimų apie parduodamus namus statistika rodo, kad šiuo metu šalyje (visoje Lietuvoje bendrai) didžiausia 151–200 arba 201–300 kv. m namų pasiūla – tokio dydžio namai sudaro daugiau nei ketvirtadalį visos namų pasiūlos. Taip pat netrūksta iki 100 kv. m namų pasiūlymų.
Analizuojant skirtingus miestus, Vilniuje daugiausia pasiūlymų įsigyti 201–300 kv. m arba 151–200 kv. m namus, ieškantieji pirkti namą Kaune arba Klaipėdoje gauna didžiausią iki 100 kv. m arba 201–300 kv. m pasiūlą.
„Aruodas.lt“ skelbimuose pateikiamų kainų statistika rodo, kad Vilniaus rajone esantys namai vidutiniškai 55 proc. pigesni nei esantys miesto teritorijoje. Kaune šis skirtumas siekia vidutiniškai 22 proc. – užmiestyje esantys namai maždaug penktadaliu pigesni nei esantys mieste. Klaipėdoje skirtumas siekia vidutiniškai 50 proc.
