Klaipėdos universiteto magistrantas, 32-ejų Indijos pilietis savo teisių ginti ateina į teismą. Jis universitetą dėl neva nekokybiškų studijų apskundė po to, kai gavo verslo vadybos magistrą. Tačiau į klausimą, kas blogai uostamiesčio universitete, indas sako visus atsakymus aprašysiantis savo knygoje.
„Aš rašau apie tai knygą, aš išleisiu šią knygą, pasidalysiu su visais, 90 proc. knygos jau parašyta, aš tik laukiu teismo sprendimo, jį atspausdinsiu knygos viršuje, 300 puslapių, netrukus bus galima spausdinti“, – pasakoja ieškovas Myilsamy Murugasamy.
Ieškinyje nurodoma, esą ieškovas nori susigrąžinti kone 5 tūkst. eurų, sumokėtų už dvejus studijų Lietuvoje metus.
„Aš nenoriu likti Lietuvoje, aš neprašau jokių pinigų, aš tik ginu savo teises, mano advokatė pasiūlė man paminėti ieškinyje pinigus, ji įvardijo tą sumą, aš tik noriu savo teisių“, – tvirtina buvęs studentas.
Indijos pilietis akcentuoja, kad su dėstytojais buvo sunku susikalbėti angliškai, esą jie nemoka šios kalbos B2 lygiu, taip pat jam trūko vadovėlių anglų kalba. Antrais metais jis išvyko pagal „Erasmus“ programą studijuoti į Suomiją, tačiau ir ten netruko nesklandumų. Indas teigia, kad įvertinimus gaudavo net už neatliktus darbus, neva atsiskaitymo sistema buvo neaiški. Dėstytojai sako, kad nė karto indas niekuo nesiskundė, o tokį studentą paskaitose regėję.
„Mes jo niekada nebuvom pamiršę, mes visus savo studentus pamenam. Jis eidavo į paskaitas, turėjome kontaktą“, – teigia Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros docentė Daiva Labanauskaitė.
Indo priekaištus dėl per mažai vadovėlių užsienio kalba universitetas atremia.
„Jeigu XXI a. mes vadovaujamės tik popierine spausdinta literatūra, tai yra jau labai graudu, tai iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėt, kiek elektroninių išteklių prenumeruoja universitetas ir kiek yra prieigų knygų, straipsnių, duomenų bazių tarptautinių ir viso kito, čia gyvenimo neužtektų perskaityt“, – teigia docentė.
Lietuvoje tokia byla, kai užsienio studentas, baigęs mokslus, paduotų aukštąją mokyklą į teismą – pirmoji, tačiau pasak naujojo universiteto advokato, indo siekis gana aiškus.
„Yra laiškai, adresuoti prezidentei, kurie persiųsti byloje teismui, jis sako tiesiai šviesiai, kad jam reikalinga viza gyvent Šengeno sutarty, tam, kad jisai motyvuoja, kad galėtų atvažiuoti į procesą, bet iš esmės tai yra būtent, aš manau, ši byla iškelta būtent tuo tikslu“, – sako Klaipėdos universiteto advokatas Rimantas Tumėnas.
Indas sako, kad problemos prasidėjo po savaitės vos atvykus į Lietuvą, esą, jeigu jis būtų metęs studijas, nebūtų atgavęs sumokėtų pinigų.
„Aš tikrai labai nerimauju dėl Lietuvos, mano gyvenimas Lietuvoje buvo labai blogas, nes aš buvau apgautas. Aš nenoriu, kad daugiau žmonių būtų apgauti, taigi aš prisiimu riziką, net jeigu man į kalėjimą reikės sėst – aš pasiruošęs, aš noriu, kad žmonės žinotų, kas čia man nutiko“, – pasakoja studijomis nusivylęs studentas.
Indijos piliečiui kyla daug problemų, šiuo metu advokato jis neturi, gyvena Klaipėdoje, pinigus jam siunčia tėvai, o viza galios tik 90 dienų. Iki kito teismo posėdžio ir Indijos pilietis, ir universitetas turi pateikti paaiškinimus teismui anglų ir lietuvių kalbomis, indas sakė, kad jam brangiai kainuoja tokios paslaugos, o teismas indui pabrėžė, kad bylinėjimasis – brangus dalykas, bet pateikti įrodomus, išversti dokumentus – ieškovo reikalas.
