Baigėsi rinkimai į LTOK prezidentus. Naująja olimpinio komiteto vadove išrinkta Daina Gudzinevičiūtė. Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Darius Čepauskas atsakė į kelis, su praėjusiais rinkimais susijusius klausimus.
– Ar neslegia apmaudas, kad rinkimų išvakarėse LIF prezidiumas viešai pareiškė palaikąs Virgilijaus Aleknos kandidatūrą?
– Kodėl turetų slėgti? Ar LIF padarė ką nors blogai paremdama dukart olimpinį čempioną? Virgilijus yra puikus žmogus ir siekdamas savo tikslų sporto organizacijų struktūrose visuomet galės remtis imtynių federacija.
– Ar teko kalbėti su LTOK prezidente po balsavimo? Jei kalbėjotės, tai apie ką?
– Po balsavimo teko kalbėtis tiek su LTOK prezidente, tiek su kitais jos komandos nariais, su kuriais esame seni bičiuliai, ir jokie rinkimai negali pakeisti mūsų pozityvaus bendravimo. Pasibaigus rinkimams atslūgo įtampa, apsikeitėme nuomonėmis. Man patiko Dainos sveikas humoro jausmas.
– Ar galėtumėte garsiai pasamprotauti, ko trūko iki Virgilijaus Aleknos pergalės?
– Nenorėčiau užsiimti preities analize. Reikėtų galvoti, kaip visoms besivaržiusioms sporto federacijoms vėl grįžti prie darnaus darbo Olimpiniame komitete. O nepatenkintų visuomet bus ir turi būti. Tik jie neleidžia užmigti vadovybei ant laurų.
– Rinkimų paradoksas – V. Alekną palaikančioje stovykloje susibūrė atstovai federacijų, kurių rezultatai Londono olimpinėse žaidynėse buvo, švelniai tariant, svaresni. Kodėl minėtos federacijos atsidūrė kitoje barikadų pusėje?
– Nereikia sureikšminti federacijų, iškovojusių medalius Londone. Vienose olimpinėse žaidynėse medalius laimi vieni, kitoje – kiti. Lietuvoje yra daug gerai dirbančių sporto organizacijų ir talentingų sportininkų.
Žodis „barikados“ visiškai netinka kalbant apie LTOK vadovo rinkimus. Aš tai pavadinčiau nuomonių takoskyra. Bet tai yra normalus reiškinys demokratinėje visuomenėje. Lietuva tam ir kovojo dėl savo šalies nepriklausomybės, kad jos piliečiai savo nuomonę galėtų reikšti prie balsavimo urnų, o ne gatvių barikadose.
– Slaptu balsavimu už jį balsavo 43, už Dainą 57 LTOK nariai. Tačiau, atviru balsavimu renkant prezidentės komandą, jėgų santykis ženkliai pakrypo į D. Gudzinavičiūtės pusę. Kodėl nemenka dalis LTOK narių „nėrė į krūmus“?
– Daugelis federacijų, rėmusių V. Alekną, po to kai buvo išrinkta Daina, pabūgo ir per atvirą balsavimą puolė palaikyti jos komandą. Imtynėse sportininkai varžosi vilkėdami dviejų spalvų triko – mėlynos ir raudonos. Sportininkas pradėjęs kovą mėlynu triko ir pralaimėjęs pirmąjį kėlinį negali staiga pakeisti spalvos vien todėl, kad jam taip palankiau. Jis turi garbingai kautis iki galo vilkėdamas tą pačią spalvą. Taip elgiamės ir gyvenime.
– Kaip manote, ar pasikeis LIF ir LTOK santykiai šalies olimpiniam judėjimui pradėjus vadovauti Dainai Gudzinevičiūtei?
– LIF ir LTOK santykiai buvo ir bus konstruktyvūs, nepriklausomai nuo to kas vadovautų olimpiniam komitetui – Poviliūnas, Alekna ar Gudzinevičiūtė. Mus vienija bendras tikslas – pakelti Lietuvos vėliavą aukščiau kitų. Akimirka, kuomet stadione atsistoja 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio tam, kad pagerbtų kylančią tavo šalies vėliavą ir išklausytų jos himną, yra verta visų įdėtų pastangų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Naujoji LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė: su V. Alekna netapome priešai
LTOK prezidento rinkimus pralaimėjęs V. Alekna: tai savotiška patirtis
14 balsų persvara LTOK prezidento rinkimuose triumfavo D. Gudzinevičiūtė
