Šaltojo karo pabaiga reiškė JAV vienvaldystės pradžią. Pasaulinė finansų krizė gali reikšti jos pabaigos pradžią.
Imperinio persitempimo spąstai
Kai kurių istorikų teigimu, amžinybės simboliu vadinama Romos imperija kadaise sužlugo, nes neatlaikė nepaprastos karinės ir ekonominės įtampos - vadinamojo imperinio persitempimo. Modernaus pasaulio galios centru laikomų Jungtinių Valstijų kariuomenė pastaruoju metu yra giliai įklimpusi Afganistane ir Irake, o galimo Irano puolimo planai atrodo panašesni į pasaką negu į realybę. Didelio masto karinei operacijai Jungtinės Valstijos pristigtų gyvosios jėgos - karių, todėl bene vienintelės galimos alternatyvos yra oro atakos arba specialiųjų pajėgų išpuoliai. Jų tikriausiai neužtektų, kad būtų nuverstas valdantysis Teherano režimas, toks nemalonus Vašingtono elitui.
Be akivaizdžių problemų panaudojant karinę galią, finansinis persitempimas - kita itin pavojinga praraja, į kurią Jungtinės Valstijos nusirito prezidento George'o W.Busho valdymo metais. Jau nieko nebestebina nuolat rekordus viršijantis ekonomiškai pajėgiausios ir labiausiai prasiskolinusios pasaulio valstybės biudžeto deficitas. Naujausias finansų sektoriaus gelbėjimo planas mokesčių mokėtojams kainuos dar daugiau pinigų, o šie Jungtines Valstijas dar giliau panardins į skolas.
Pasak BBC apžvalgininko Paulo Reynoldso, nepatogi dilema iškyla net filosofiniu lygmeniu - neregėto masto valstybės įsikišimas į laisvosios rinkos funkcionavimą JAV reiškia tai, kad dabar bus itin keblu spausti trečiojo pasaulio šalis argumentais, jog laisvoji rinka yra vaistas nuo visų ekonomikos ligų. Mažiau svertų turės ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - du pretenzingos JAV galybės forpostai, ne vieną dešimtmetį bandę viso pasaulio mastu mažinti ekonomikos reguliavimą.
Tamsios pranašystės
Visos šios susikaupusios problemos sparčiai naikina vyraujantį optimizmą ir skatina prisiminti "tamsiuosius pranašus", tokius kaip laisvosios rinkos fundamentalizmo kritikas Johnas Gray'us. Visai neseniai šis politikos filosofas britų dienraščiui "The Guardian" pareiškė, jog po pastarojo sukrėtimo "jėgų pusiausvyra pasaulyje negrįžtamai pasikeitė", o būsima Jungtinių Valstijų griūtis būsianti ne mažiau svarbi ir reikšminga negu Sovietų Sąjungos žlugimas.
"Kaip simboliška, kad Kinijos astronautai eina pasivaikščioti į kosmosą tuo metu, kai JAV iždo sekretorius yra parpuolęs ant kelių", - ironizavo J.Gray'us, turėdamas galvoje nervingus JAV vykdomosios valdžios pareigūnų bandymus prastumti finansų sektoriaus gelbėjimo planą.
Žinoma, ne visi pasiryžę sutikti, jog amerikietiškoji apokalipsė iš tiesų yra neišvengiama. Optimistai geba rasti istorijoje pavyzdžių, kai JAV sugebėjo atsitiesti po itin skaudžių finansinių sukrėtimų. 1987 metais vienas svarbiausių pasaulio akcijų indeksų "Dow Jones" per vieną dieną nukrito daugiau kaip 20 procentų. 2000-aisiais triukšmingai sprogo informacinių technologijų burbulas, bet JAV ekonomikai taip pat pavyko išvengti didesnių problemų.
Daugiašalio pasaulio vizija
Jei JAV ir pavyktų išvengti staigaus žlugimo, kuriuo globalizacijos paveiktame pasaulyje nėra suinteresuoti net jų konkurentai, permainos galėtų būti tokios didelės, kad neatpažįstamai pakeistų politinį pasaulio veidą. Analitikai vis garsiau kalba apie pabaigos link artėjančią vienašalio JAV dominavimo erą ir pasaulio sugrįžimą į labiau įprastą daugiašalės konkurencijos erą.
Tiesa, kol kas neaišku, ar šios permainos ilgainiui nesukels dar daugiau problemų, negu daugelio kritikuojama Jungtinių Valstijų vienvaldystė. Robertas Kaganas, vienas žymiausių pastarojo meto politikos komentatorių, skelbia XIX amžiaus stiliaus politikos sugrįžimą ir visas galimas jos pasekmes - tarp jų ir žūtbūtinį susipriešinimą, kuris galiausiai baigėsi dviem pasauliniais karais.
Kitaip tariant, vis daugiau nerimo kelia klausimas, kas pakeis "Pax Americana", Amerikos garantuojamą taiką, padėjusią daugiau kaip pusę šimto metų išvengti tiesioginių karinių konfliktų tarp didžiųjų pramoninių pasaulio galybių. Užtenka prisiminti, jog Europos Ekonominė Bendrija, vėliau tapusi Europos Sąjunga (ES), buvo pats tikriausias šio prieštaringai vertinamo laikotarpio kūdikis, sugebėjęs pasiekti brandą visų pirma dėl to, kad Europą patikimai dengė ir tebedengia karinis JAV skydas. Jei JAV pasitrauktų, Europai ir visam likusiam pasauliui tektų gerokai daugiau atsakomybės - pavojų taip pat.
Įpėdinių stygius
Kalbant apie artėjantį JAV galios saulėlydį ne mažiau svarbūs klausimai būtų, kas ir kada galėtų bent iš dalies perimti jų vietą viso pasaulio mastu sprendžiant iškylančias problemas. BBC kalbintas britų strateginių tyrimų instituto "Chatham House" direktorius Robinas Niblettas bent jau kol kas stiprių konkurentų nemato.
"Kinija, bandydama išmaitinti savo populiaciją ir išvengti didesnių neramumų, artimiausius 15-20 metų susidurs su nemenkais sunkumais. Rusija, nors iš tiesų ir nėra paprastas "popierinis tigras", pasirinko ne pačią tinkamiausią strategiją, todėl gali nukentėti. Indiją drasko milžiniški vidiniai prieštaravimai. Europa ne kartą įrodė nepajėgianti veikti taip dinamiškai, kaip tai daryti sugeba Jungtinės Valstijos, - aiškino R.Niblettas. - Vis dėlto JAV privalo atgauti savo finansinę atramą. Nuo to, kaip šaliai seksis tai daryti, priklausys jos karinė galia. Turėdama mažiau pinigų Amerika ims stokoti jėgų."
Dera prisiminti, kad finansų krizės fone artėja JAV prezidento rinkimai, kurie gali jau netrukus pakeisti šios šalies užsienio politikos kryptį. Respublikonų pažadai toliau laikytis pasaulio policijos vaidmens, regis, kelia vis daugiau abejonių.
Antanas MANSTAVIČIUS
