Ekonomikos nuosmukis ir nekilnojamojo turto krizė sudavė stiprų smūgį Lietuvos verslui. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta dvigubai daugiau bankroto procedūrų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos preliminariais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jau pradėti 936 įmonių bankrotai, tai yra 55 proc. daugiau nei tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu (420).
Ekspertai teigia, kad dugnas jau yra pasiektas, tačiau bankrotų skaičiaus mažėjimo galima tikėtis vėliau nei pradės atsigauti ekonomika.
Padėtis sunki visose Baltijos šalyse
„DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų padalinio vadovė Jekaterina Rojaka Verslosavaite.lt teigė, kad bankrotų augimo tempai Baltijos regione atrodo grėsmingai – tiek Latvijoje, tiek Estijoje bankrotų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį yra maždaug dvigubai didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Pasak jos, tokio masto recesijos negalėjo numatyti nė viena ES šalis.
Net Lenkijoje, kurios ekonominė padėtis yra viena stabiliausių ES, bankrotų skaičius pirmąjį pusmetį buvo 53 proc. didesnis negu 2008-ųjų metų sausio-birželio mėnesiais.
Svarbiausios bankrotų priežastys
J. Rojaka teigia, kad bankrotų daugėja dėl staigiai sumažėjusios paklausos prekėms užsienio ir vidaus rinkoje.
„Įsiskolinimai tiekėjams, kritusios produkcijos kainos ir patirti nuostoliai įmonėms sukėlė šoką. Sutrikusių atsiskaitymų grandinė paveikė ir tas įmones, kurios dar galėjo vykdyti veiklą. Pabrangęs skolinimasis ir padidėjusi rizika smarkiai apribojo galimybes išsilaikyti, o daugelį įmonių privedė prie bankroto ribos“, – bankrotų priežastis aiškino „DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų padalinio vadovė.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė Verslosavaite.lt teigė, kad svarbiausia įmonių bankrotų pagausėjimo priežastis – staigus makroekonominės situacijos pablogėjimas, vidaus ir eksporto rinkų paklausos susitraukimas.
„Smunkant pajamoms iš pardavimų, padidėjus PVM ir pelno mokesčiams bei akcizams, sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms daugelio įmonių finansinė padėtis smarkiai pasunkėjo, kai kurioms šis nepalankių veiksnių derinys lėmė ir bankrotą“, - aiškino V. Tauraitė.
Spaudimas įmonėms išaugo
Bankinis sektorius taip pat pradėjo fiksuoti sparčiai didėjančius vadinamųjų blogų paskolų atvejus.
„Rizikos dalinimosi mechanizmas, įgalinantis komercinius bankus nenutraukti ar riboti skolinimą įmonėms nepaisant padidėjusios paskolų negrąžinimo rizikos, Lietuvoje nebuvo įgyvendintas“, - pastebėjo J. Rojaka.
Ekonomistė atkreipė dėmesį į tai, kad blogėjant ekonominiams rodikliams ir prastėjant perspektyvoms, pinigų kaina išlieka aukšto lygio.
„Įvairios tarptautinės reitingo agentūros, draudimo kompanijos taip pat įtariai žiūri į rinkos dalyvius, riboja teikiamas paslaugas ir blogina šalies reitingus. Įmonės yra priverčiamos įsigyti prekių išankstinio apmokėjimo būdu, o tam dažnai trūksta apyvartinių lėšų.
Dėl šių priežasčių įmonių spaudimas gerokai išaugo – jos yra priverčiamos tuo pačiu metu persiorientuoti ir ieškoti naujų realizavimo rinkų, siekti papildomo finansavimo ir vykdyti padidėjusius įsipareigojimus“, – apie sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos verslas, pasakojo J. Rojaka.
Verslininkai nori kreditų
Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Prezidiumo narys, AB „Puntukas“ generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas akcentavo, kad įmonių bankrotų pagausėjimą lėmė ne tik brangūs ir labai sunkiai gaunami bankiniai kreditai, bet ir netinkama Vyriausybės politika.
„O kur dar atsiskaitymų už suteiktas prekes ar paslaugas išbalansavimas, ypač per savivaldos institucijas. Iš vyriausybės pusės – neadekvati mokesčių našta, investicijų ir eksporto skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo politikos nebuvimas“, - valdžios darbo trūkumus vardijo V. V. Zimnickas.
Bankams irgi ne pyragai
Anot J. Rojakos, bankų padėtis šiuo metu taip pat nedžiugina. Tą parodo pirmojo pusmečio rezultatai: 11,3 proc. viso paskolų portfelio sudaro neveiksnios paskolos (nuvertėjusios ir pradelstos daugiau kaip 60 dienų).
Tik 3 bankai ir 2 užsienio bankų skyriai pirmąjį šių metų pusmetį užbaigė be nuostolių. Tuo tarpu 2008-ųjų pabaigoje 7 šalies bankai ir 2 užsienio bankų skyriai dirbo pelningai, ir tik 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolių.
Daugiausiai bankrotų – statybos, prekybos ir pramonės sektoriuose
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, tarp bankrutavusių įmonių dominuoja statybos (beveik 25 proc.), prekybos ir pramonės įmonės (apie 22 proc.). Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį bankrotų skaičius auga panašiais tempais kaip ir per pirmuosius šių metų tris mėnesius (per 2009 m. sausio – kovo mėn. bankrotas inicijuotas 446 įmonėms).
„DnB Nord“ banko ekonominių tyrimų padalinio vadovė J. Rojaka Verslosavaite.lt teigė, kad tokio masto recesijos negalėjo numatyti nė viena ES šalis.
„Transporto sektorius jau priartėjo prie „dugno“, nes šios įmonės vienos pirmųjų susidūrė su krizės padariniais ir atsiskaitymo problemomis. Šiandien šioje veikloje tebegyvuojančios įmonės yra lanksčios ir jau išmokusios prisitaikyti prie greitai besikeičiančių ekonominių sąlygų. Tai dar nereiškia, kad transporto įmonių bankrotų daugiau nebus, bet jų kritinė masė – jau praeityje“, – teigė J. Rojaka.
Ji prognozuoja, kad kituose verslo sektoriuose krizė labiausiai pasijaus vėlyvą rudenį arba žiemą.
Gelbėjasi kaip išmano
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Prezidiumo narys, V. V. Zimnickas mano, kad rudenį laukia nemažai paslaugų ir energetikos įmonių bankrotų.
„Dabar įmonės nuo bankrotų gelbstisi kaip tik išmano – optimizuoja ir restruktūrizuoja padalinius, perskirsto darbo jėgą ir darbo užmokestį įmonės viduje, mažina gamybos ir kt. veiklos kaštus. Norint išvengti bankroto – labai svarbi teikiamų bankinių kreditų kaina“, – Verslosavaite.lt teigė Vytautas Vidmantas Zimnickas.
SEB banko vyr. analitikė V. Tauraitė prognozuoja, kad įmonių bankrotų pradės mažėti vėliau, nei prasidės ekonominės situacijos gerėjimas.
„Po 1998–1999 m. ekonomikos nuosmukio, Lietuvoje pradėtų bankroto procedūrų ėmė mažėti tik 2003 m., todėl ir dabar bankrotų mažėjimo galima laukti ne anksčiau kaip po 4–5 metų“, - sakė V. Tauraitė.
Marija Tuškevičiūtė
