Per spalį bankrotų skaičius šoktelėjo iki 162. Šis skaičius 29 procentais viršija vidutinį mėnesinį šių metų bankrotų skaičių (125) ir yra didžiausias nuo 2010 metų spalio. Labiausiai spalio mėnesį (lyginant su metų vidurkiu) bankrutuojančių įmonių pagausėjo statybos, prekybos, maitinimo įmonėse, o sumažėjo tik dalyje paslaugas teikiančių ūkio sektorių. Tokį faktą konstatuoja rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Registrų centro duomenis.
Pagal bankrotų skaičių per dešimt mėnesių 2013-ieji net 18 proc. aplenkė praėjusius metus. Šiemet baltą vėliavą iškėlė 200 kompanijų daugiau nei pernai. Bankrotų gausėjo visose stambiose ūkio šakose, išskyrus nekilnojamojo turto ir žemės ūkio veiklas.
„Spalio mėnesio bankrotų banga siūbtelėjo sutapus net kelioms priežastims – smulkios prekybos ir maitinimo įmonės neišlaikė konkurencijos; be to, rudenį paprastai pagausėja statybos įmonių bankrotų,“ – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. - „Kur kas pastebimesni pokyčiai vertinant šių metų dešimties mėnesių skaičius. Pagrindinės verslo nesėkmių priežastys yra trys – rinkos koncentracija, per spartus naujų verslų augimas kai kuriose ūkio šakose ir nenumatytas sąnaudų augimas arba pajamų kritimas. Būtent pritrūkus kapitalo ir apyvartinių lėšų dažniausiai nusiritama į bankrotą“.
Staigus naujų įmonių bankrotų augimas rodo, kad jų plėtra ne visada buvo tvari – ypač paslaugų, maitinimo ir transporto sektoriuose. Dėl koncentracijos ir apyvartinių lėšų trūkumo blogėjo padėtis daugelyje prekybos šakų. Transporte bankrotų augimas labiau buvo juntamas ekspedijavimo veikloje, kur prisisteigė daug naujų įmonių. Iš kitos pusės, mažus atlyginimus mokančios paslaugų įmonės (pašto, valymo, apsaugos, pramogų), regis, gana sėkmingai atlaikė minimalios algos padidinimą, nors dėl prastõs metų pradžios metiniai rezultatai bus prastesni. Silpnesnėms įmonėms pasitraukus iš rinkos atlaisvintas kelias didinti paslaugų įkainius.
Bankrutuojančių įmonių, lyginant su pernai 10 mėnesių, labiausiai augo prekyboje (+19 proc.), transporte (+31 proc.), maitinimo ir apgyvendinimo veikloje (+16 proc.), pramonėje (+12 proc.), statyboje (+7 proc.). Bankrotų pastebimai mažėjo nekilnojamojo turto įmonėse.
Iš šiemet bankrutavusių 1293 įmonių 26 proc. įkurtos 2009 m. ir vėliau. Naujokių bankrutavo 7 proc. daugiau nei pernai. Tarp šių nelaimėlių daugiausiai transporto, maitinimo ir apgyvendinimo, statybos, profesinės veiklos įmonių.
Nagrinėjant bankrutuojančių įmonių geografiją, bankrutuojančių įmonių spalį labiausiai pagausėjo didžiuosiuose miestuose, visų pirma, Vilniaus mieste. Čia per š.m. 9 mėnesius vidutiniškai registruota po 43, o spalį – net 64 bankrotai. Kituose didmiesčiuose spalio bankrotų šuolis lyginant su 9 mėnesių vidurkiu buvo gerokai nuosaikesnis.
