Viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja 7 iš 8 verslo įmonių. Ne veltui Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog viešieji pirkimai sudėtingi ir neskaidrūs.
Šią nuomonę patvirtina ir Naujosios viešosios vadybos instituto kovo mėnesį atliktas tyrimas. Tyrimas atskleidė, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tik kas aštunta verslo įmonė.
„Viešieji pirkimai visuomenėje asocijuojasi su korupcija, iš anksto žinomais laimėtojais, protekcijomis. Dažnai nelaimėję konkursų verslininkai skundžiasi teismams, taip gaištamas laikas, o valstybė, verslininkai ir visuomenė praranda pinigus“ – sakė įstaigos vadovas Chorst Klaus.
Naujosios viešosios vadybos instituto darbuotojai kovo mėnesį apklausė 310 įvairia veikla užsiimančių Lietuvos verslo organizacijų vadovų arba atsakingų už viešuosius pirkimus įmonių tarnautojų. Šia apklausa norėta sužinoti, kas labiausiai netenkina verslininkų, kodėl jie nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir ką verslininkų akimis reikėtų tobulinti.
Nedalyvauja pirkimuose
Viešuosiuose pirkimuose pareiškė nedalyvaujantys beveik 87 proc. apklaustų verslo įmonių. 68,7 proc. atsakė, kad nedalyvauja, nes nemato prasmės arba neatitinka veiklos profilis. Beveik penktadalis (19 proc.) mano, kad viešieji pirkimai yra per daug korumpuoti ir laimėti nesitiki, o 12,3 proc. mano, kad sąnaudos rengiantis konkursui neatsipirks, jį laimėjus.
Biurokratizmas trukdo
Viešųjų pirkimų konkursuose nuolat arba per paskutinius metus pareiškė dalyvaujantys 13,3 proc. apklaustų verslininkų. Du trečdaliai siūlė imtis reformų ir tobulinti sistemą, o 33,3 proc. reformomis netiki, arba yra patenkinti. Beveik 20 proc. konkursuose dalyvaujančių verslininkų skundžiasi korupcija, apie 7 proc. nepatenkinti konkursų rengėjų neišmanymu ir kompetencijos stoka, o net 40,5 proc. verslininkų piktina per daug išpūsti biurokratiniai reikalavimai ir neefektyvumas.
Pasak Naujosios viešosios vadybos instituto eksperto Gyčio Janišiaus, tokie apklausos rezultatai leidžia teigti, kad norėdama tobulinti viešųjų pirkimų sistemą valstybė turi veikti dvejomis kryptimis. Pirma, mažinti biurokratizmą ir tuo didinti dalyvaujančiųjų pasitenkinimą.
Antra – mažinti korupciją ir tuo didinti viešųjų pirkimų patrauklumą dar nedalyvaujančioms viešuosiuose pirkimuose įmonėms. Beje, būtent biurokratizmas – dideli ir nepagrįsti reikalavimai, popierizmas, skaidrumo trūkumas, sudėtingumas ir neaiškumas – ir yra pagrindinės kliūtys efektyvumui bei pagrindas atsirasti korupcijai.
