Didžiausios pasaulyje vandenynų bangos iškyla tarp Pietų Kinijos jūroje esančio Lusono sąsiaurio krantų. Jų aukštis siekia daugiau nei 170 metrų.
Laimė, šiais tarp Taivano ir Filipinų salų plytinčiais vandenimis kursuojantiems laivams galingos bangos nėra pavojingos. Jos vos praskrodžia paviršių. Tačiau mokslininkams suprasti po vandeniu kylančias „vidines bangas“ yra svarbu modeliuojant Žemės klimatą, kadangi jos sutinkamos visuose pasaulio vandenynuose ir gali su savimi išstumti didžiulius kiekius šilumos, druskos bei maistinių medžiagų.
Šiuo metu globalūs klimato modeliai negali tiksliai užfiksuoti šių procesų, todėl vidinės bangos yra svarbi trūkstama detalė pasaulinio klimato modeliavimo galvosūkyje, teigia Masačusetso technologijų instituto mechanikos inžinierius, vidinių bangų tyrinėtojas Thomas Peacockas.
Nauji tyrimai atskleidė, kad įduba tarp dviejų besijungiančių povandeninių jūros keterų šiaurinėje Lusono sąsiaurio dalyje yra ideali vieta milžiniškoms vidinėms bangosm formuotis, praneša T. Peacockas ir jo kolegos žurnale „Geophysical Research Letters“.
Šiam tyrimu, mokslininkas Matthieu Mercieras sukūrė 15 metrų skersmens išsamų Lusono sąsiaurio modelį – bangų cisterną. Joje vidinės bangos susiformuoja tada, kuomet potvynių srovės išstumia šaltą sunkesnį dugno vandenį virš dviejų jūros dugno keterų, sukeldamos stovinčiąsias bangas. Viena pagrindinių šio eksperimento išvadų buvo ta, kad visa dviejų keterų sistema, o ne pavieniai jų bruožai, pavyzdžiui, keterų kalnagūbrių aukštis, yra atsakingi už vidinių bangų susidarymą.
Pats vandenynas yra sluoksniuotas: šaltesnis, labiau druskingas vanduo yra tankesnis ir grimzta žemiau šiltesnio, mažiau druskingo vandens sluoksnio. Manoma, kad vidinės bangos, sutinkamos daugelyje vandenynų, gali sumaišyti šiuos sluoksnius. Todėl mokslininkai taip pat atliko bandymus ir su vandeniu, susisluoksniavusiu pagal skirtingą druskingumo lygį.
Šie tyrimai padėjo geriau suprasti, kaip vidinės bangos atsiranda ir dingsta. Jie taip pat parodė, kad jos yra vieni pagrindinių šilumos perdavimo mechanizmų iš viršutinio vandenyno sluoksnio į jo gelmes, o tai yra svarbus veiksnys formuojant globalaus klimato modelį.
