Naujausiais statistikos duomenimis, imigrantų skaičius Lietuvoje - vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), o didžioji jų dalis - ne ES šalių piliečiai.
Kaip antradienį paskelbė ES statistinė tarnyba „Eurostat“, iš 2006 metais ES registruotų 3 mln. imigrantų Lietuvoje gyveno 2 200. Palyginus su kitomis ES šalimis mažiau jų buvo tik Maltoje - 700. Latvijoje buvo 2 300 imigrantų, o duomenų apie Estiją nebuvo.
Daugiausia imigrantų gyveno Ispanijoje - 803 tūkst., Vokietijoje - 558 tūkst. ir Jungtinėje Karalystėje - beveik 452 tūkst.
Pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių imigrantų skaičių Lietuva, kurioje šis rodiklis buvo 0,7, taip pat buvo sąrašo apačioje kartu su Rumunija - 0,4, ir Latvija - 1 imigrantas tūkstančiui gyventojų.
Šis rodiklis didžiausias buvo Liuksemburge - 28,8 imigranto tūkstančiui gyventojų, Airijoje 19,6, Kipre -18,7 ir Ispanijoje - 18,1. ES vidurkis sudarė 6,2 imigranto tūkstančiui gyventojų.
Iš Lietuvoje gyvenusių imigrantų 18 proc. buvo atvykę iš kitų ES šalių, o likusieji 82 proc. buvo ES nepriklausančių šalių piliečiai.
Iš tyrimo matyti, kad Slovėnijoje imigrantai iš ES nepriklausančių šalių sudarė 90 proc. visų atvykusiųjų, Rumunijoje - 86 proc., Portugalijoje - 84 proc., Čekijoje - 83 proc.
Latvijoje imigrantai iš ES nepriklausančių šalių sudarė 54 proc. Iš visų Latvijoje gyvenusių imigrantų Lietuvos piliečiai sudarė 12 proc. ir buvo antra pagal dydį imigrantų grupė šioje šalyje.
Visoje ES vidiniai migrantai sudarė 40 proc., o 60 proc. imigrantų buvo atvykę iš Bendrijai nepriklausančių šalių: maždaug po lygiai iš Europos, Azijos, Amerikos ir Afrikos.
„Eurostat“ - tai ES statistinė tarnyba. Ji kaupia ES statistikos tarnybų duomenis, derina juos pagal bendrą metodiką ir pateikia apdorotą statistinę informaciją.