Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti , ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dėmesio, pamiršti daugybę nesutapimų.
Atrodo, nieko tikro realiame pasaulyje nebeliko. Dvasios, žvaigždės ir kortos žino geriau nei valdžia. Sunkmečiu visokio plauko burti ninkai ir pranašai bene vieninteliai turi puikias galimybes klestėti . Nereikia jokių investi cijų, pakanka pasmailinto liežuvio.
Raganos išmano reklamą
Anksčiau raganos skrisdavo ant Šatrijos kalno, dabar – į televiziją. Sunku rasti TV gyvenimo būdo laidą, kurioje nebūtų būrėjų ar astrologų pranašysčių. Dėl reitingų galima paimti interviu iš paties velnio, tik bėda, kad pataikaujant masiniam skoniui baigiama nusiristi iki bobučių lygio.
Žmonės tiki televizija kaip šventa karve. Tai, ką žurnalistai daro dėl pramogos ir reitingų, žiūrovai vertina kur kas rimčiau. Politikų ir kitų garsenybių apsilankymai pas būrėjus tapo norma. Kodėl labiau pasitikime pranašais nei specialistais ar patys savimi?
Veikia lyg hipnozė
Anot žurnalistikos etikos tarnybos inspektoriaus Romo Gudaičio, masinis būrėjų, ekstrasensų propagavimas per TV daro negatyvią įtaką žmogaus psichikai, o ypač nebrandiems protams. Protingi žmonės supranta, kad tai niekalai. Bet ką daryti, kai didžioji dalis visuomenės yra nebrandi? Didelė būrėjų paklausa įrodo, kad visuomenė nėra saugi. Kas šiais laikais gali padėti, kai reikaliukai taip prastai klostosi?
Psichologai ir Katalikų bažnyčia teigia: prietarai, burtai, magija ir visoks okultizmas žlugdo iniciatyvą, pasitikėjimą savimi, orumą ir atsakomybę. Ypač griežtai pasisakoma prieš magiją ir siekimą panaudoti „slaptingas jėgas“ gydymo sumetimais. Į okultine praktika užsiimančius žmones daugiausia kreipiasi sutrikę, ligų ir nelaimių palaužti, nepasitikintys savimi, turintys psichologinių problemų žmonės. Šarlatanams itin lengva manipuliuoti ne tik jų piniginėmis, bet ir elgesiu. Pranašystės tarsi užhipnotizuoja žmogų veikti pagal būrėjo fantazijose sukurtą modelį.
„Apsilankiau pas būrėją, o ji visą tiesą apie mano praeitį pasakė – net akys iššoko ant kaktos. Apie ateitį irgi baisybių pripasakojo. Baisu, jei tai išsipildys. Nemiegu naktimis. Nejauku nuolat kažko laukti, lyginti su jos žodžiais kiekvieną žmogų ar situaciją, jautiesi priklausoma nuo ateities. Nuolat galvoji, ar išsipildys, ką sakė. Verčiau pas jas neiti“, – guodėsi viena skaitytoja.
Išgirdęs neigiamą prognozę jautrus žmogus bijo priimti svarbius sprendimus arba stačia galva rizikuoja, kai žvaigždės jam neva palankios. Neretai kai kurie tampa tiesiog priklausomi nuo pranašautojų, užuot veikę ar keitę, kas nepatinka, tik pasyviai laukia likimo nuobaudų ar dovanų.
„Žmogui sukuriama iliuzija, kad keistais būdais jis gali kontroliuoti likimą. Jis nukreipiamas veikti būdu, kuris ne visada pasiteisina. Bet burtininkai nėra jokie specialistai. Ar protinga jiems patikėti savo likimą, juolab sveikatą? Kol jie mojuoja delnais, bandydami nuvaikyti ligą, neretai uždelsiama kreiptis medicinos pagalbos. Jei suklysta gydytojas, jis yra baudžiamas, o kas baudžia nusikliedėjusį ekstrasensą, jei žmogus miršta?“ – klausia psichologas Tomas Lagūnavičius.
Kodėl pradedama burti nuo praeities?
Kodėl kortos ar žvaigždės, kuriose gali pamatyti savo likimą, iki šiol daro žmogui didesnį įspūdį nei mokslas, kuris demaskuoja būrėjų paistalus?
Anot psichologų, žmonės linkę sureikšminti, ilgam įsiminti tai, kas buriant sutampa, bet nekreipti dėmesio, pamiršti daugybę nesutapimų. Tuo grindžiami būrimų kortomis ir horoskopų metodai. Būrėjos akylai stebi žmogaus reakcijas ir vis pasitikrina, ar pataikė, kitką patys išklojate arba linksite galva. Iš mūsų kūno kalbos gaunama daug atsakymų.
Tai nėra sunku, nes paprastai žmogus ateina „apnuogintos“ psichologinės būsenos, kankinamas streso, nerimo, nusivylimo. Kodėl pradedama burti nuo praeities? Todėl, kad iškvotusi apie praeitį, būrėja suvokia tavo asmenybės modelį, įrodo savo kompetenciją ir gali lengviau „raityti“ ateities prognozes.
Būrėjos vengia konkretumo, kalba neapibrėžtomis frazėmis, kurias klientas suvokia, kaip jam patogiau. Mus jaudina savas likimas, todėl liaunamės save kontroliuoti ir taip palengviname būrėjai darbą. Ne telepatija, o pats žmogus atskleidžia tai, kas jam labiausiai rūpi, nusako savo ateitį, sumoka pinigus ir lieka patenkintas.
Hipnotizuojančiai veikia ir egzotiška būrėjos išvaizda, ypatinga kalbos maniera, šventųjų paveikslai, prietema ir žvakės užburia. Juk ne kasdien ateini pažvelgti į savo lemtį iš šalies. Bet pakanka paklausyti kelių būrėjų, kad įsitikintume – jos pranašauja skirtingai.
Beveik dievai
Pranašams reikia pinigų ir valdžios.
„Svarbu sukurti visažinio aureolę. O didžiausia valdžia yra nuo Dievo. Kai apsiskelbi burtininku, atsiranda dieviškumo aureolė, kuri daro didelį įspūdį žmonėms. Burtininkai susireikšmina, bando užimti ideologo poziciją. Tai jo savirealizacijos galimybė, atnešanti pinigų ir garbės“, – sako psichologas Tomas Lagūnavičius.
Su TV pagalba būrėjos tampa populiarios, jų klientai ir honorarai darosi kur kas solidesni, o svoris visuomenėje gerokai pakinta. Staiga jos atsisėda aukščiausio šalies vadovo dešinėje. Pamenate, kaip Lolišvili „tvarkė“ Lietuvos politiką, o pirmuosius valdžios vyrus stumdė tarsi užhipnotizuotus triušius? Kam politologai ir patarėjai, jei šalies didžiagalviai eina tartis su naujomis politikos ekspertėmis – burtininkėmis ir astrologėmis? Tik kas žino, kur mus nuves žvaigždės ar širdžių dama?
Etatinius pranašautojus turėjo Egipto faraonai, Romos cezariai ir Rusijos carai. Hitleris taip pat turėjo savo astrologą. Šalia diktatoriaus visada atsiranda charizmatiška asmenybė, tada jis tarsi įgauna dar didesnę galią valdyti
Ligoniai ir sukčiai
Ne visi pranašautojai yra apgavikai. Dalis jų – psichikos ligoniai. Sunki psichinė liga, ypač tam tikra paranojinės šizofrenijos atmaina, gali sužadinti ne tik didžiulį poreikį įsiamžinti istorijoje, bet ir pseudomistinio pobūdžio haliucinacijas. Įsitikinę savo dieviškuoju pašaukimu, šie psichinę pusiausvyrą praradę asmenys jaučiasi turintys teisę fabrikuoti įrodymus apie įsivaizduojamą ypatingą dvasinę patirtį.
Sureikšmindami patys save, jie netgi jaučiasi teisūs klaidindami kitus. Apgaulių istorija krikščionybėje gana ilga. Pseudopranašai sumaniai fabrikuoja apreiškimus ir naudojasi paranormaliais reiškiniais. Kaip rodo neįtikėtina Grigorijaus Rasputino istorija, jie gali padaryti be galo daug žalos, veikdami valdžios atstovus.
Ilgisi stebuklų
Nėra baisiau, kai susirgus sunkia liga ar dingus artimajam žmonės griebiasi už šiaudo – kreipiasi į ekstrasensus, kurie iš nuotraukos „nustato“ jo buvimo vietą. Ekstrasensų reitingams policija gali pavydėti. O ir patys policininkai neretai teigia, kad žmonės labiau pasitiki ekstrasensais, atviriau jiems išsipasakoja, nes ekstrasensai moka aktyviai bendrauti su dingusiojo artimaisiais, užmezga artimą psichologinį ryšį.
Žmogus ilgisi stebuklų. Šiuolaikinė civilizacija mus pavertė sraigteliais, jaučiamės menki prieš galingas struktūras. Daug smagiau priklausyti nuo kosminių jėgų nei nuo žemiškų. Pagal visuomenės apklausas, didžiosios dalies Lietuvos gyventojų nuotaikos yra pesimistinės, jie mano, kad gyvenimas Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Todėl dabar itin tinkama aplinka veikti guodėjams, būrėjams ir astrologams.
Rasputino šlovė ir įtaka Rusijos caro šeimai
Grigorijus Rasputi nas – rusų valsti eti s ir misti kas, pagarsėjęs gebėjimais pagerinti Rusijos caro Nikolajaus sūnaus Aleksejaus, sirgusio hemofi lija, sveikatos būklę. Tai suteikė G.Rasputi nui galimybę daryti didelę įtaka caro šeimai, o ypač carienei Aleksandrai ir dvarui. G.Rasputi nas fakti škai buvo caro šeimos favoritas.
Tikrasis jo vardas Grigorijus Novychas. Netapęs vienuoliu jis pasižymėjo dideliu palaidumu ir ištvirkimu, todėl ėmė vadinti s Rasputi nu (rus. ištvirkėlis). Jis buvo berašti s. Susivėlęs ir purvinas piligrimas žibančiomis akimis ir tariamai turinti s ypati ngų gydymo galių buvo pristatytas caro šeimai ir pakviestas į caro rūmus dėl to, kad caraičiui Aleksejui paūmėjo hemofi lija, kurią jis paveldėjo iš savo prosenelės. Manoma, kad caraičio kančias Rasputi nui pavyko sumažinti pasitelkus hipnozę. Išvykdamas iš rūmų jis įspėjo tėvus, kad ti ek caraičio, ti ek ir visos dinasti jos likimas neatšaukiamai priklausąs ti k nuo jo.
Nuo tada prasidėjo dešimtmeti s, kai G.Rasputi nas turėjo didelę įtaką caro šeimai ir valstybės reikalams. Prieš caro šeimą G.Rasputi nas stengėsi atrodyti kuklus šventasis, tačiau už dvaro rūmų jis ištvirkaudavo ir gyveno palaidą gyvenimą. Caras juo ti kėjo, o tuos, kurie demaskuodavo šarlataną, išsiųsdavo į tolimus šalies regionus.
Valdžios caro rūmuose viršūnę G.Rasputi nas pasiekė po 1915 m. Kol I pasaulinio karo metu caras asmeniškai vadovavo savo armijai, G.Rasputi nas tapo carienės Aleksandros patarėju, tvarkė šalies gyvenimą. Berašti s parinkdavo ministrus, neretai – stokojančius kompetencijos, jo prasti sprendimai darė įtaką ir karo eigai. Jis buvo negailesti ngas bet kam, kas priešinosi autokrati jai ar jo sprendimams.
Iki 1916 m. bandyta kaip nors apsaugoti Rusiją nuo G.Rasputi no. Buvo surengtas sąmokslas. Princas Feliksas Jusupovas (caro dukterėčios vyras) pasikvietė G.Rasputi ną į savo namus, kuriuose jį vaišino užnuodytais pyragaičiais ir vynu. Tačiau G.Rasputi nas nemirė, todėl įtūžęs F.Jusupovas į jį šovė. Jo kūnas buvo įmestas į Nevos upės eketę.
Loreta Glebavičiūtė
Gimtasis kraštas
