Mažas ir vidutinis verslas yra vienas svarbiausių kiekvienos šalies ekonomikos pagrindų. Vis dėlto būtent šis sektorius dažniausiai gali daryti tik labai nedidelę įtaką svarbiausiems sprendimams, kurie tiesiogiai su jais susiję. Iš dalies šis apibendrintas reitingas ir padeda atskleisti bei garsiai ištransliuoti konkrečios šalies smulkaus ir vidutinio verslo padėtį viso pasaulio kontekste. Tuomet, kai žinomas rezultatas, vadeles į savo rankas, tikėtina, jau perims sprendimų priėmėjai, kurie komentuos, analizuos, spręs, o svarbiausia – reaguos į tai, kas vyksta.
Stabiliai tarp ekonomikos lyderių esančioms, itin verslui draugiškoms šalims šis reitingas daug įtakos neturi ir situacijos nekeičia, tačiau mažoms ir sparčiai augančioms – tai itin didelis pripažinimas.
Lietuva „Doing business“ reitinge grįžo maždaug į tą patį lygį, kurį buvo pasiekusi prieš dešimt metų. Ar tai reiškia, kad per visus tuos metus iki pat šiol nedarėme nieko, kad būtume taip pat įvertinti? Taip sakyti būtų neteisinga. Vis dėlto akivaizdu, kad per visą tą beveik dešimtmetį trukusį laikotarpį tiek kaimyninės, tiek tolimesnės valstybės darė žymiai daugiau tam, kad verslas jų teritorijoje jaustųsi patogiau nei kitur.
Skirtingi šalių požiūriai į verslo skatinimą išryškėjo būtent krizės laikotarpiu, kai daugelis šalių turėjo spręsti, kuria kryptimi eiti – tik veržtis ar ir skatinti.
Mes esame tarp dviejų pasaulių – tarp to, kuriame yra tokios verslui itin draugiškos šalys kaip Vokietija, Estija, Švedija, Norvegija, Suomija ar Jungtinė Karalystė ir to, kuriame rikiuojasi ne itin reitinge įvertintos šalys – Rusija, Lenkija ar Baltarusija. Svarbu yra žinoti, kad bendradarbiauti turime su abejomis pusėmis, tačiau semtis patirties ir vadovautis patartina būtent pirmųjų šalių veiklos metodais.
Norint dar labiau kilti ekonomiškai, mums nereikia dar sykį išradinėti rato. Užtenka kopijuoti ir pritaikyti kai kuriuos sprendimus savo šalyje.
Suprantama, kad kai kurie verslo skatinimo principai, veikiantys kitur, greičiausiai neveiktų Lietuvoje, tačiau jei tobulinti sąlygas verslui šalyje trukdo tik valstybės institucijų priimami sprendimai, būtina tai įvertinti ir padaryti reikiamus pakeitimus, skatinti verslą judėti pirmyn, o ne tik kovoti dėl galimybės egzistuoti. Pačiai pradžiai užtektų ir tų kriterijų peržvelgimo, kuriuos kaip silpniausius išskyrė ir minėtas Pasaulio banko reitingas: administracinė našta verslui, darbo santykių reguliavimas, palankios galimybės prisijungti prie elektros tinklų, mokesčių mokėjimo procedūros.
Įdomus faktas yra tai, kad pagal Pasaulio banko reitingą, iš buvusios Sovietų sąjungos tik Lietuva ir Gruzija atsidūrė verslui patraukliausių valstybių pirmajame dvidešimtuke. Tai rodo, kad nuo nepriklausomybės atgavimo padarėme tikrai daug, kad verslo pasaulyje taip pat atrodytume nepriklausomai ir patraukliai, bet jokiu būdu negalima užmigti ant laurų.