Iš beveik 80 tūkst. praėjusiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų daugiau nei 33 tūkst. buvo vagystės, tačiau transporto priemonių pagrobimai sudaro tik kiek daugiau nei 10 proc. šio skaičiaus. Lietuvos kriminalinė policijos biuro nusikaltimų tyrimo 1-os valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Darius Zasas pirmadienį, spalio 22 d. BNS naujienų agentūroje rengtoje konferencijoje vardindamas nusikaltimų statistiką nepamiršo paminėti ir jau įprastais tapusių patarimų – nepalikti automobilių nuošaliose, mažai apšviestose vietose. Anot jo, įsilaužimas ir automobilio užvedimas, priklausomai nuo saugumo lygio tetrunka keletą minučių.
Kaip komentavo „Ergo Lietuva“ atstovai, žinomas faktas, kad kuomet vagys nusižiūri konkretų automobilį, dažniausiai jį ir pavagia, todėl transporto priemonės draudimas yra viena iš išeičių kompensuoti patirtą žalą.
„Jei matote, kas signalizacija pradeda strigti tokie sutrikimai gali reikšti, kad prie jos nagus jau prikišo vagys. Taip pat labai svarbu puoselėti saugios kaimynystės tradicijas, tam, kad žmonės žinotų, kad šalia jų kažkas įsigijo naują automobilį. Dažnai būna tai, kad pavogtas automobilis pastatomas tiesiog daugiabučio kieme, o nusikaltėliai stebi, ar sureaguos saugos tarnybos, policijos pareigūnai“, - „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Pasak draudimo eksperto, nors dažniausiai išmokos siekia 30-35 tūkst. litų, bendrovei yra tekę registruoti ir šimtus tūkstančių litų siekiančias žalas. „Pernai Šilutėje buvo pavogtas „Toyota Land Cruiser“ visureigis. Vagys įsibrovė į automobilio savininko namus, pagrobė raktelius ir jį išvarė iš nuosavo namo kiemo. Gyventojai teigė, kad buvo apsvaiginti migdančiomis dujomis, tikėtina, kad vagystė įvyko apie 4 val. ryto“, − pasakojo A. Pilčicas. Didžiausias kompanijos išmoka dėl automobilio vagystės siekė 176 tūkst. litų. Kliento „Audi Q7“ buvo pavogtas naktį iš požeminės stovėjimo aikštelės, esančios Vilniaus centre.
Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2011 m. šalyje automobilių vagysčių skaičius siekė 1521 arba 12,3 proc. mažiau nei 2010 m. „Jeigu pagrobiamų automobilių rodyklė krito žemyn, tai ištiriamų pagrobimų skaičius liko stabilus. Tokios tendencijos leidžia tyrėjams skirti daugiau laiko surinkti bylos medžiagai“, - komentavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovas.
Vagiamiausių automobilių lentelė, anot D. Zaso, kaip veidrodis atspindi populiariausių Lietuvoje registruotų automobilių sąrašą. Kaip pažymėjo kriminalinės policijos atstovas, tai, kad daugiausiai pavagiama „Volkswagen“ markės automobilių dar nereiškia, kad tie automobiliai yra nesaugūs, tiesiog jų dalis bendrame parke yra didžiausias. Vagiamiausios technikos amžius taip pat atspindi šalies automobilių parko sudėtį, ilgapirščių mėgstamiausi – 5-10 m. automobiliai.
„Skaičiuojant procentais arba automobilių vagysčių skaičių tūkstančiui rodikliai nebūtų labai dideli“, - kalbėjo D. Zasas. Kaip pažymėjo Darius Zasas, pastaraisiais metais pastebima, kad greta ilgą laiką populiariausiu ilgapirščių pasirinkimu buvusių vokiškų automobilių labai padaugėjo ir japoniškų bei prancūziškų. Pagrindiniai vagysčių tikslai yra trumpalaikis naudojimas pasivažinėjimui ar nusikaltimo vykdymui, taip pat grobimas siekiant realizuoti arba realizuoti dalimis.
Per devynis 2012 m. mėnesius šalyje pagrobti 353 „Volkswagen“ markės automobiliai, antroje vietoje atsidūrė „Audi“, šios markės modeliai buvo nuvaryti 134 kartus, trečioje lentelės vietoje liko BMW – 74 pagrobti automobiliai. Toliau seka populiariausių šalyje vokiškų ir japoniškų markių automobiliai - „Mercedes-Benz“ (68), „Toyota“ (63), „Ford“ (53), „Honda“ (52), „Opel“ (34), o dešimtuką užbaigia prancūzų atstovai „Renault“ (33) ir „Peugeot“ (22).
„Tai natūralu, nes parkas smarkiai prasiplėtė, todėl vagims pasirinkimas tapo gerokai platesnis“, - svarstė D. Zasas.
Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovo, pastaruoju metu policija gauna nemažai panešimų apie emigravusių lietuvių pavogtus automobilius užsienyje. Bendradarbiaujant su kitų šalių policijos pareigūnai, vagystės vis dažniau išaiškinamos, o nusikaltėliai – nuteisiami. Vienas paskutinių atvejų – Austrijoje Lietuvos gyventojui už automobilių vagysčių organizavimą buvo skirta 10 metų, vairuotojui – 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
