Ieškant darbo geriau neturėti jokios patirties, nei ilgalaikio bedarbio statusą. Tokią išvadą padarė ekonomistas Randas Ghayadas, kuris išsiuntė 4,8 tūkst. fiktyvių gyvenimo aprašymų 600 darbdavių.
Įvertinęs rezultatus mokslininkas sužinojo, kad darbdaviai mieliau renkasi žmones, kurie neturi panašios darbo patirties, nei tuos, kurie nors ir gali pasigirti patirtimi reikiamoje srityje, tačiau ilgą laiko tarpą praleido neturėdami jokio darbo arba per trumpą laiką pakeitė kelias darbovietes.
Kritinė riba – 6 mėnesiai, rašo „The Atlantic“. Anot tyrimo rezultatų, kandidatas, kuris pastarąjį pusmetį neturėjo jokio darbo, nepriklausomai nuo ankstesnių karjeros pasiekimų, automatiškai atsiduria potencialių darbuotojų sąrašo pabaigoje. Tai reiškia, kad ilgesniam laikui pasitraukus iš darbo rinkos papildomi mokymai ir kvalifikacijos kėlimas tik menkai padidina galimybes sugundyti darbdavį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažnas darboviečių keitimas taip pat sulaukia neigiamos darbdavių reakcijos. Vis dėlto tokie asmenys konkurencinėje kovoje dėl darbo vietos turi daugiau šansų nei ilgalaikio nedarbo stigma pažymėti kandidatai.
Kita vertus, bendrovės „Evolv“ atliktas tyrimas atskleidė, kad ši diskriminacija – beprasmė. Įvertinusi 100 tūkst. darbuotojų duomenis kompanija įrodė, jog tolimesniu laikotarpiu nėra priežastinio ryšio tarp darbuotojo produktyvumo ir ankstesnių darboviečių skaičiaus.
Anot „Evolv“, darbuotojo sėkmę lemia tinkamas paruošimas, geri tiesioginiai vadovai ir panašus verslo etikos suvokimas.
