Didžiausio kada nors Lietuvoje įvykdyto plėšimo, per kurį buvo pavogtos itin brangios, milijonais vertinamos ikonos, byla šiemet turėtų būti baigta nagrinėti Panevėžio apygardos teisme.
Sulaikyti įtariamuosius ir išaiškinti nusikaltimą policijai ir prokuratūrai pakako šiek tiek daugiau nei metų, tuo metu byla teismuose klaidžioja jau trečius metus ir ją nagrinėja jau trečias teisėjas.
Byla, kurioje tėra keturi liudytojai, tiek pat nukentėjusiųjų ir dešimt kaltinamųjų, dabar suskaidyta į dvi dalis. Vienoje dalyje, kur yra septyni kaltinamieji, procesas vyksta dėl plėšime galbūt dalyvavusių ir jį organizavusių asmenų, kitoje - dėl meno vertybes galbūt realizavusių trijų kaltinamųjų.
Šias bylas nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis BNS sakė, kad bylų išskyrimas paspartino jos nagrinėjimą.
"Racionaliau taip. Vienas kaltinamasis buvo sunkiai susižalojęs, vienas buvo pasislėpęs", - aiškino teisėjas.
Byla, kurioje įtarimai pateikti Erikui Griškevičiui, Artūrui Skurkai ir Jevgenijui Malimenkovui, toliau bus nagrinėjama rugsėjo 30 dieną.
Byla, kurioje yra septyni kaltinamieji - Artūras Barasa, Saulius Jankūnas, Nikolajus Glotko, Aleksandras Bespalovas, Remigijus Byčius, Saulius Navickas ir Leonidas Epelbaumas - toliau bus tęsiama rugsėjo 13 dieną. Taip pat numatyti posėdžiai rugsėjo 25, spalio 11-ąją ir spalio 22 dienomis, BNS informavo teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2008-ųjų spalio 10-osios naktį minėti asmenys, prisistatę policijos pareigūnais, sustabdė vieno turtingiausių Lietuvos kolekcininko Andrejaus Balyko vyresniojo sūnaus vairuojamą automobilį. Jaunuolis buvo sumuštas, apipiltas skysčiu grasinant nužudyti, jeigu nepasakys, kaip patekti į namus.
Pasak prokurorų, pagrobę namo garažo durų pultą užpuolikai įsibrovė į namą, kur, grasindami kolekcionieriaus žmonai bei jaunesniajam septyniolikmečiui sūnui daiktais, panašiais į šaunamuosius ginklus, panaudojo fizinį smurtą ir surišo.
Įtariama, kad pistoletais ginkluoti vyrai pagrobė itin vertingą 272 ikonų kolekciją, kitus vertingus antikvarinius daiktus. A.Balykas tuo metu buvo išvykęs į Paryžių.
Pagrobtą automobilį "Volvo" po nusikaltimo padarymo kaltinamieji sudegino. Teisėsaugos vertinimu, jie kolekcininko šeimai padarė beveik 10 mln. litų turtinę žalą. Tuo metu kolekcininkas teigia, kad padaryta kur kas didesnė - 52 mln. litų žala, jis teismui pareiškė tokio dydžio civilinį ieškinį.
Iš namų pagrobtos ne tik ikonos, bet ir daugiau kaip 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), sidabriniai antikvariniai daiktai, savigynai išduotas pistoletas "Beretta 84F", laikrodžiai ir visi kolekcininko žmonos papuošalai iš aukso, sidabro, perlų.
Tyrimo duomenimis, kaltinamieji apiplėšti garsų Vilniaus kolekcininką A.Balyką planavo jau 2008 metų pavasarį. Jie įsigijo policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, kaukes, mikroautobusą, šaunamuosius ginklus ir kitas nusikaltimo padarymui būtinas priemones.
2010-ųjų sausį pareigūnai paskelbė, kad nusikaltimas išaiškintas, sulaikyti įtariamieji. Per atliktas kratas pareigūnams pavyko rasti dalį pagrobtų meno vertybių Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų buvo gerai paslėptos, kita dalis - jau parduotos. Keletą ikonų pareigūnai rado Baltarusijoje, jos į Lietuvą kol kas negrąžintos. Šešiems kaltinamieji buvo suimti, kitiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
2011 metų vasarį byla perduota Vilniaus apygardos teismui, ji pradėta nagrinėti gegužę.
Jau buvo apklausti liudytojai ir nukentėjusieji, kai rugsėjo 14 dieną teisėja Jūratė Damanskienė pareiškė, kad posėdžio nebebus - byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio, bylą tuometinė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė perdavė Panevėžio apygardos teismui, kai gavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės raštą. Teisėja pranešė, kad jos sutuoktinio brolis yra kaltinamasis Saulius Jankūnas.
"Buvo tokie raštai, taip ir padariau, kaip įstatymas numato. Teismų įstatyme numatyta, įstatymas numato pareigą pranešti, o kaip sprendė, tai jau ne mano kompetencija. Turiu pati laikytis įstatymų, taip ir dariau", - BNS sakė teisėja R.Veniulytė-Jankūnienė.
Viešai skelbiama, kad R.Veniulytė-Jankūnaitė Vilniaus apygardos teisme pradėjo dirbti 2011 birželį, nutartis perduoti bylą kitam teismui buvo priimta rudenį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėjas Darius Bartusevičius BNS sakė, 2011 metų rugsėjo 13 dieną tuometinė skyriaus pirmininkė L.Garnelienė priėmė neskundžiamą nutartį perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui.
Ikonų pagrobimo bylą iš pradžių Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Sušinskienė. Prokuroras antrą kartą perskaitė kaltinamąjį aktą, parodymus davė su teisėsauga bendradarbiaujantis kaltinamasis S.Navickas, dar kartą buvo apklausti ir nukentėjusieji.
N.Sušinskienės žinioje byla buvo maždaug tris-keturis mėnesius, vėliau paaiškėjo, kad ir ji šios bylos nenagrinės - teisėja perėjo dirbti į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
2012 metų gegužės 17 dieną bylą pradėjo nagrinėti teisėjas Algirdas Gaputis, vėl apklausti nukentėjusieji. Rugpjūčio mėnesį įvyko netikėtas posūkis byloje. Teisėjas paleido į laisvę iki tol buvusius suimtus kaltinamuosius.
"Mano galva, kaltinamieji nukentėjusiajam turėjo grąžinti ikonas ir tada spręsti dėl jų paleidimo. Tačiau nutiko kitaip", - prisiminė G.Jasaitis.
Kai spręsta dėl kardomosios priemonės, prokuroras siūlė ją pratęsti dar trims mėnesiams, nes per tą laiką gali būti jau paskelbtas nuosprendis.
Paleidus kaltinamuosius į laisvę, jie ėmė po vieną sirgti, į posėdžius dėl ligos neatvykdavo tai vienas, tai kitas kaltinamasis.
Teisėjas A.Gaputis BNS sakė, kad suimti kaltinamieji buvo pakankamai ilgai ir tolesnis jų laikymas nelaisvėje buvo negalimas, o ne dėl jų kaltės procesas praktiškai nevyko.
"Mano giliu įsitikinimu, bausmę turi atlikti nuteistas asmuo, o ne avansu turi ją atlikti", - sakė teisėjas.
Pasak teisėjo, iš pradžių byla strigo todėl, kad teismo posėdžius kartais tekdavo dėl vieno kaltinamojo ligos. Kaltinamasis pateikdavo medikų išduotas pažymas. Teisėjas šio kaltinamojo įvardyti nepanoro, tačiau buvo paskirta ekspertizė siekiant nustatyti išduodamų pažymų pagrįstumą, ar jo sveikatos būklė neleidžia dalyvauti teismo posėdžiuose. Ekspertai davė išvadą - kaltinamojo būklė leidžia dalyvauti procese. Po šio tyrimo kaltinamasis atvykdavo į teismo posėdžius.
"Dabar įrodymai, kurie buvo pateikti teismui, byloje ištirti, išnagrinėti. Yra proceso dalyvių prašymas ištirti papildomus įrodymus, tas prašymas patenkintas. Jeigu nebus papildomų prašymų, po to vyks baigiamieji pasisakymai. Kiti kaltinamieji, kuriems buvo pakeista kardomoji priemonė, sirgo, gal pora kartų sirgo. Ką darysi, žmonės serga. Kad suėmimas į švelnesnes kardomąsias pakeistas, įtakos bylos nagrinėjimui neturėjo", - kalbėjo teisėjas A.Gaputis.
Kaltinamieji ikonų byloje figūravo ir kituose tyrimuose.
2012 metų spalį Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl bandymo prieš ketverius metus apiplėšti Žirmūnuose esantį pašto skyrių. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad S.Jankūnas ir Nikolajus Glotko 2008 metų birželio 14 dieną užpuolė 12-ąjį pašto skyrių ketindami pagrobti pensijoms mokėti skirtus pinigus.
Įtarta, kad suplanavę nusikaltimą, susirinkę informaciją apie inkasatorių atvykimo laiką, vyrai anksti ryte, apsirengę motociklininkų drabužiais, veidus slėpdami po motociklininkų šalmais, atsirakinę visrakčiu įsibrovė į pašto patalpas.
Kaltinamajame akte buvo rašoma, kad, grasindami akmeniu ir šaunamuoju ginklu, įsibrovėliai smogė į veidą darbuotojai, reikalaudami atiduoti visus skyriuje esančius pinigus - 317 tūkst. litų. Tuo metu kita darbuotoja nuspaudė garsinės signalizacijos mygtuką, kai signalizacija pradėjo veikti, užpuolikai pabėgo.
Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas S.Jankūną ir N.Glotko išteisino.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama dar viena byla, kurioje įtarimai pateikti S.Jankūnui ir su "lapinų" nusikalstama veika siejamam Stanislavui Romeiko.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime suimtam S.Navickui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, jis buvo terorizuojamas. Prokuratūra S.Jankūną kaltino, kad jis 2011-ųjų žiemą terorizavo ir sistemingai prieš S.Navicką naudojo psichinę prievartą, aiškindamas, kad jis bus skolingas 7 mln. litų už pareigūnams suteiktą informaciją.
Be to, buvo įtariama, jog S.Jankūnas toje pačioje byloje teisiamam bendrui grasino, kad jis bus perkeltas į žemiausios kastos kameras - "gaidyną","ožyną". Esą S.Jankūnas aiškino, kad reikia S.Navickui bei jo sugyventinei "daužyti galvas". Teismas S.Jankūną išteisino.
Ikonų plėšime dalyvavusius asmenis pareigūnai įtaria dalyvavus ir dar mažiausiai trijuose plėšimuose - Kaune Garliavoje, Grigiškėse ir Marijampolėje. Čia aukomis tapo taip pat turtingi žmonės.
Dabar praėjus beveik penkeriems metams po didžiulės ikonų vagystės, Vokietijos ir Lietuvos teisėsaugininkai Frankfurte ir Vilniaus apskrityje sulaikė keturis įtariamuosius, pas kuriuos aptiko dalį pavogtų daiktų.
Šių metų birželio 28 dieną Vilniuje ir Frankfurte sėkmingai įvykdyta sulaikymo operacija, suplanuota Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos, Vokietijos Heseno žemės Vysbadeno miesto kriminalinės policijos pareigūnų bei Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų.
Vokietijoje sulaikytas 49 metų įtariamasis Lietuvos pilietis Raimondas Aukštuolis, kuris priskiriamas Vilniuje veikusiai "zelionų" grupuotei. Išduotas Europos arešto orderis sulaikytajam, laukiama jo išdavimo Lietuvai.
"Jeigu ne didelis policijos aktyvumas ir šios operacijos nebūtų. Per šią operaciją buvo sulaikytos 56 ikonos", - BNS sakė prokuroras G.Jasaitis.
Manoma, kad 56 ikonas norėta parduoti Lietuvoje, o Vokietijoje turėjo būti sumokėti pinigus. R.Aukštuolis, kuris turėjo pasiimti pinigus, buvo sulaikytas. Būdamas Vokietijoje ir gavęs pinigus, jis turėjo paskambinti bendrams, kad gavo pinigus ir galima atiduoti ikonas.
Vilniuje ir Vilniaus rajone buvo sulaikyti T.A., gimęs 1986 metais, R.A., gimęs 1992 metais ir Č.K., gimęs 1963 metais, kurie bandė realizuoti pagrobtas ikonas. Per kratą vieno įtariamojo gyvenamajame name Vilniaus rajone, rasti šaunamieji ginklai - pistoletas "Baikal IZH 75" su šūvio garso slopintuvu ir aštuoniais šoviniais bei pistoletas "Baikal IZH 79-8" su šūvio garso slopintuvu ir 14 šovinių. Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė įtariamiesiems griežčiausiais kardomąsias priemones - suėmimus.
Prokuroras G.Jasaitis sakė, kad ikonų kolekcijos iš A.Balyko pagrobimas panašus į kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcijos pagrobimą 1998 metais Kaune. Be to, abiejose matomas nusikalstamo pasaulio šleifas, kai siekta realizuoti pagrobtas meno vertybes.
Kauno kunigas, poetas, kolekcininkas 63 metų R.Mikutavičius buvo nužudytas 1998 metų liepos 1 dieną. Birželio 31-sios vakarą dvasininkas buvo įviliotas į svetimą butą. Ten jis apsvaigintas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių, įvertintų milijonais litų.
2005-aisiais Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį kunigo turto pardavinėtojams. Kaltais šioje rezonansinėje byloje pripažinti Ona Daujotienė, Egidijus Abarius, Virginijus Silvestravičius, Edmundas Burda ir Viktoras Djačenka. Visi jie išvengė nelaisvės, daugeliui paskirtos piniginės baudos.
E.Abarius šiemet buvo nuteistas kalėti 20 metų Henriko Daktaro byloje. Teisėjų kolegija E.Abarių pripažino vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus. Pats kaltinamasis tiesiogiai žmonių nežudė.
