Į Lietuvą iš Ukrainos parvežtas labai sunkiais nusikaltimais įtariamas, 16 metų nuo Lietuvos teisėsaugos slapstęsis Donatas Adomėnas. Kiek anksčiau buvo sulaikytas jo bendras Danielius Sruoga.
Praėjusio trečiadienio vakarą pargabentą įtariamąjį D. Adomėną Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su Ukrainos teisėsauga, po ilgalaikio tyrimo ir paieškos sulaikė liepos 3-iąją Kryme, Simeizo gyvenvietėje.
„D. Adomėnas – vienas ilgiausiai ieškotų Lietuvos bėglių. Šio asmens sulaikymas buvo intensyvaus bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp Lietuvos teisėsaugos žinybų ir Ukrainos kriminalistų rezultatas. Apsunkindamas teisėsaugininkams paiešką, D. Adomėnas nesyk keitė tapatybę, kad galėtų atvykti ir gyventi Ukrainoje“, – „Akistatai“ teigė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
D. Adomėno tikslią buvimo vietą Lietuvos pareigūnai aiškinosi keletą metų. Tačiau Vilniaus kriminalistai jau ne vienerius metus įtarė, kad D. Adomėnas gali slėptis būtent Ukrainoje.
Užpernai šioje šalyje buvo sulaikytas jo bendrininkas – 36 metų Danielius Sruoga.
Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, sulaikytas D. Sruoga teisme pasakojo, kad su D. Adomėnu iš Lietuvos jie spruko į Baltarusiją, o po to – į Maskvą. Vėliau D. Sruoga persikėlė gyventi į Ukrainą, svetima pavarde įsidarbino povandeninio plaukiojimo instruktoriumi viename vandens pramogų parke.
Kitokį gyvenimo kelią Kryme pasirinko D. Adomėnas. Jis gyveno vienišas kalnuose. Domėjosi sveika gyvensena – pamėgo meditaciją ir jogą. Kartkartėmis pragyvenimui prasimanydavo kaip samdinys vienoje turizmo verslo bendrovėje.
D. Adomėną liepos 3-iąją sulaikė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir greitojo reagavimo būrys „Sokol“. Jis buvo sučiuptas Kryme, Simeizo gyvenvietėje, su suklastotais dokumentais. Sulaikomas įtariamasis priešinosi, jį tramdė nemažas būrys kaukėtų ir ginkluotų pareigūnų.
Verslininkų „stogas“
Lietuvos ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad D. Adomėnas įtariamas vykdęs užsakomąsias žmogžudystes Lietuvoje ir NVS šalyse.
Anot Kriminalinės policijos biuro pareigūnų, D. Adomėnas vaidino didesnį vaidmenį tarp šių dviejų nusikaltėlių. „Abu šie vyrai buvo seni Vilniaus centro gyventojai. Jų tėvai buvo aukštuosius išsilavinimus įgiję inteligentai, aplinkinių gerbiami žmonės. Tačiau jie patys buvo sostinės banditų „atmarozkai“. Jie nepriklausė konkrečiai gaujai, tačiau tų laikų verslininkams jie buvo tarsi savotiškas „stogas“. Nepaklusniuosius jie baugindavo šūviais ir sprogdinimais“, – teigė A. Matonis.
Sunkūs nusikaltimai
Lietuvos teisėsauga D. Adomėno ieškojo jau nuo 1993-iųjų rudens.
Tais metais D. Adomėnas ir D. Sruoga saugojo cigaretėmis prekiaujantį verslininką, bendrovės „Virada“ viceprezidentą Vytautą Baurą. Įtariama, kad jiedu 1993-iųjų liepos mėnesį Vilniuje, Architektų gatvėje esančiame bute, sušaudė V. Bauro verslo partnerį Ramūną Žygą ir A. Čekaitį. Jų lavonai buvo rasti su šautinėmis žaizdomis galvose, smaugimo žymėmis bei surištomis rankomis.
Po mėnesio abu apsaugininkai Vilniuje pagrobė patį V. Baurą. Liepkalnio gatvėje tas ištrūko iš jų automobilio. Jam į pagalbą šoko netoliese buvę neuniformuoti brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos kuopos kariai. D. Adomėnas iš automato paleido seriją šūvių, bet pataikė ne į bėglį. Kulkos sužeidė tris karius ir vieną automobiliu pro šalį važiuojantį žmogų. Keli šimtai policininkų blokavo miestą, bet veltui.
Šis nusikaltimas sukėlė didelį triukšmą visoje Lietuvoje. Tris ar keturias dienas laikraščiai tik ir terašė apie šį įvykį Vilniuje.
Dar iki šio išpuolio D. Adomėnas ne kartą buvo pagarsėjęs kriminaliniuose sluoksniuose. Pareigūnai šį vilnietį įtarė ginklų bei sprogmenų laikymu, kitais nusikaltimais, tačiau įkalinimo bausmė jam taip ir nebuvo paskirta. Teismas jį buvo nuteisęs 2 metams laisvės atėmimo, bet nuosprendžio vykdymą atidėjęs metams.