Šiuo metu Airijoje gyvenančiai, tačiau netrukus į Lietuvą visam grįžti planuojančiai šeimai šiandien iš tiesų netrūksta džiugių akimirkų, mat namuose klega beveik trijų metukų Adas ir 7 mėnesių Ajus. Kelias iki tokios laimės nebuvo lengvas, tačiau jo pabaiga tikrai prilygsta stebuklui.
„Mano istorija yra labai pozityvi, pilna laimės, nors ir skaudi pradžioje. Tačiau tu negali savęs graužti, skęsti neigiamų emocijų duobėje, priešingai – visada ieškai variantų, kaip ką daryti, nes jų tikrai yra.
Aš jaučiu tokį bendrą visuomenės spaudimą, kad apie šitą dalyką nereikėtų šnekėti, nes tai yra šeimos reikalas. Gaunasi taip, kad jei tu patiri tokią situaciją, turi tai slėpti, išgyventi viduje ir viskas.
Bet kai aš pati buvau tokioje situacijoje, žinau, kaip būna sunku, kai su tuo susiduri. Tu jautiesi vienintelis toks pasaulyje, kažkoks ne toks, brokuotas... Bet taip tikrai nėra, juk niekas, pradėdamas kurti šeimą, negalvoja, kad gali taip atsitikti. Todėl negali būti jokios gėdos ir smerkimo iš visuomenės, apie tai būtina kalbėti“, – neabejoja Diana.
Patyrė ankstyvą persileidimą
2015 metais Diana ir Aurimas savo meilę įteisino civilinės santuokos ceremonija Punios krašte. Tada jie jau buvo suplanavę bažnytinę santuoką ateityje rengti kartu su krikštynomis Švėkšnoje, tik šio noro įgyvendinimo teko palaukti kiek ilgiau, nei buvo tikėtasi.
Nusprendus susilaukti vaikų, jų troškimas buvo išgirstas gana greitai. Po kelių mėnesių bandymų nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, o tai juos pakylėjo iki dangaus.
„Jausmas buvo neapsakomas, nes nieko per daug neperspaudėme, viskam leidome vykti natūraliai. Kai pamatėme tas dvi juosteles, jau tarsi viską suplanavome keliems metams į priekį – kaip kas bus, ką darysime, kur važiuosime“, – pasakoja Diana.
Vis dėlto susikurti planai tąkart taip ir neišsipildė. Tą rytą, kai Diana turėjo eiti pas gydytoją, ji pradėjo kraujuoti ir iš karto suprato, kad kažkas yra blogai:
„Kai nuėjau, nėštumo testas buvo neigiamas ir gydytoja pasakė, kad tai yra ankstyvasis persileidimas. Ji kalbėjo labai ramiai, sakė, kad taip baigiasi 70 procentų nėštumų. Žinoma, man buvo labai skaudu, nes aš jau įsivaizdavau, kad bus vaikelis ir viskas sudužo į milijonus šipulių. Bet gydytoja nuramino ir mes viską taip palikome, judėjome toliau.“
Kūdikis vystėsi ne gimdoje
Praėjus keliems mėnesiams, Diana vėl pastojo. Šį kartą jai prasidėjo itin stiprūs skausmai pilvo apačioje, todėl ji nieko nelaukė ir kreipėsi į medikus.
„Man buvo taip blogai, kad šeimos gydytoja siuntė tiesiai į ligoninę. Ten padarė ultragarsą, pasakė, kad nėštumo gimdoje nėra, kad tai ektopinis nėštumas. Tada buvo visiškas šokas, aš apskritai net nesupratau, kas tai yra ir ką daryti toliau“, – prisimena moteris.
Netrukus jai paaiškino, kad ji pastojo, tačiau embrionas vystosi kiaušintakyje, o ne gimdoje, todėl nėštumą reikia nutraukti. Dianai buvo suleisti specialūs vaistai, kurie naikino sparčiausiai besivystančias ląsteles, tačiau pirma jų dozė nepadėjo, o moteriai prasidėjo ir sunkios komplikacijos:
„Nebuvo įmanoma jo išvalyti, todėl pašalino vieną kiaušintakį. Vėliau pasakė, kad buvo valandų klausimas, kai viskas galėjo pasibaigti labai liūdnai, bet ačiū vienai nuostabiai gydytojai, kuri man pasakė apie tai, kad turiu prašyti operacijos, o ne laukti, kol organizmas išsivalys pats.“
Diana neslepia, kad ši patirtis buvo labai skaudi, tačiau ji neketino pasiduoti ir nuleisti rankų. Moteris kartu su vyru žinojo, kad ištvers visus išbandymus ir, kai galės, bandys pastoti vėl.
Prasidėjo savęs kaltinimas
Praėjus metams po pooperacinio laikotarpio, Diana rankose vėl laikė teigiamą nėštumo testą, tačiau kadangi jos patirtis kėlė riziką, gydytojai nuo pat pradžių labai atidžiai į viską žiūrėjo ir nusiuntė ją pasidaryti echoskopijos. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytoja pasakė, kad gimdoje mato taškelį ir pasveikino ją su nėštumu:
„Mane užplūdo stiprūs jausmai, euforija, kad galbūt pagaliau viskas bus gerai ir mes susilauksime vaikelio.“
Tačiau tos pačios dienos vakarą Diana sulaukė skambučio iš kito gydytojo, kuris pasakė, kad kraujo tyrimų rezultatai rodo per mažus rodiklius, vadinasi, kažkas yra ne taip. Dar kartą nuvykus pas medikus ir atlikus echoskopiją, paaiškėjo, kad nėštumo gimdoje ir vėl nėra.
„Gydytoja, kad pateisintų savo klaidą, tie žodžiu „nėščia“ uždėjo klaustuką. Ji suteikė man tiek vilčių, pakylėjimą po skaudžių patirčių, todėl aš buvau labai pikta... Bet žinojau, kad turime spręsti, ką daryti toliau, nes čia vėl buvo negimdinis nėštumas“, – dalijasi pašnekovė.
Ji neslepia, kad tuo metu prasidėjo ir savęs kaltinimas, kad tokios patirtys yra jos problema, nes ji nesugeba pastoti taip, kad viskas baigtųsi laimingai. Tačiau tokiomis akimirkomis Dianą gelbėjo besąlygiškas vyro palaikymas:
„Tikiu, kad tai gali sugriauti porų santykius, bet mes visada buvome vienas kitam atviri, palaikėme ir kartu viską sprendėme, ieškojome, ką galime daryti. Emociškai buvo labai sunku, bet vyras visą laiką buvo šalia, palaikė ir tai labai padėjo.“
Sulaukė klausimų, kurie tuo metu itin skaudino
Diana nurodo, kad vienas iš dalykų, dėl kurių ji ryžosi apie tai kalbėti, buvo tuo metu išgirsti aplinkinių klausimai: tai kur tie vaikučiai? Ar jau planuojate?
Vieno susitikimo su draugais metu Diana iš du vaikus turinčio draugo išgirdo panašius klausimus ir pastebėjimą, kad jos biologinis laikrodis tiksi, taigi ko jie laukia? Iš pradžių sėdėjusi tyliai ir ramiai bandžiusi pasakyti, kad kiekviena šeima planuoja pagal savo laiką ir gyvenimo etapus, galiausiai moteris pratrūko.
„Aš jam tiesiai šviesiai viską išdėjau – ar tu žinai, kas man buvo? Per ką aš perėjau? Tu nori dar ko nors manęs paklausti? Kai viskas labai šviežia, tokie klausimai itin skaudina, nes tu viduje verdi ir galvoji – o, kad jūs žinotumėt, kiek daug mano gyvenime visko vyksta... Jei tai žinotų, žmonės neklausinėtų.
Todėl dabar viena iš mano žinučių visuomenei yra neklausinėti tokių klausimų. Tai susiplanuoja patys žmonės, gal jie net nenori turėti vaikų arba turi skaudžių patirčių, kaip tada turėjau aš. Todėl tokių klausimų užduoti nereikėtų“, – sako Diana.
Gydytoja pasiūlė pagalvoti apie pagalbinį apvaisinimą
Pašnekovė prisimena ir dar vieną skaudų momentą, kai po antro ektopinio nėštumo iš gydytojos išgirdo siūlymą ateityje pagalvoti apie pagalbinį apvaisinimą, mat antras ektopinis nėštumas yra pakankamai retas atvejis.
„Kai man apie tai pasakė, ar pradėjau galvoti apie tai, ar aš esu kažkokia nenormali, kad man reikia pagalbos? Man buvo labai skaudu. Nesupratau, kaip gali būti taip, kad negalėsiu pastoti natūraliai.
Bet paskui ateina suvokimas, kad jau du kartus buvo tokios patirtys ir kad yra rizika, jog ir vėl tas pats gali nutikti. Tu visa tai priimi, pradedi ieškoti informacijos, pasikalbi su vyru ir nusprendi, kad gerai, eikime šiuo keliu“, – pasakoja Diana.
Taip pora pradėjo maždaug pusmetį trukusius pagalbinio apvaisinimo procesus. Konsultacijos su gydytojais, tyrimai, injekcijos, kalnai tablečių ir švirkštų – tokie dalykai laukė Dianos, tačiau jos nebaugino, mat ji buvo tam pasiruošusi.
Viskas vyko pagal planą ir ėjosi sklandžiai, todėl galiausiai buvo paruošti 5 embrionai ir vienas jų įsodintas į gimdą. Po dviejų savaičių laukimo nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą:
„Kai pamatėme ultragarsą ir tą mažą taškelį, buvo labai daug ašarų ir mano, ir vyro akyse, pagaliau viskas buvo gerai ir mes laukėme savo stebuklo.“
Norėjo susilaukti dar vieno vaiko
Diana su šypsena veide prisimena akimirką, kai pirmą kartą paėmė savo kūdikį į rankas. Ji sako, kad visos iki tol buvusios neigiamos patirtys tarsi išgaravo iš galvos ir viską užliejo neapsakomas džiaugsmas.
„Procedūros, skausmai, injekcijos, buvę nėštumai – viskas pasimiršta, tau nelieka jokių blogų emocijų. Tikrai kažkoks stebuklas įvyksta, kai pamatai vaiką, padėtą ant krūtinės, to nepaaiškinsi žodžiais“, – šiltai kalba moteris.
Taip 2019 metais Švėkšnoje buvo pakrikštytas pirmagimis Adas, o kartu dar tvirtesniais saitais sutvirtinta Dianos ir Aurimo santuoka. Jie žinojo, kad norės Adui broliuko arba sesutės tam, kad jis augtų ne vienas, taigi netrukus pradėjo įgyvendinti ir šią svajonę.
Kadangi likę embrionai buvo užšaldyti, o Diana jau buvo pastojusi pagalbinio apvaisinimo būdu, visą sunkiausią etapą buvo galima praleisti ir iš karto ruoštis embrionų įsodinimui į gimdą. Vis tik, ne viskas klostėsi taip sklandžiai kaip pirmą sykį.
Vienas išimtas embrionas neišgyveno, o po kito įsodinimo praėjus dviem savaitėms, nėštumo testas buvo neigiamas.
„Buvo šioks toks šokas, nes pirmą kartą viskas pavyko labai lengvai, o dabar nesigavo. Bet netrukus bandėme dar kartą, nutarėme, kad implantuosime du, nes jie buvo silpnesni. Tas kartas irgi buvo nesėkmingas...
Tada jau tikrai buvo labai didelis nusivylimas, nes atsidūrėme sankryžoje, toje pradinėje stadijoje – ką daryti toliau? Reikia arba viską eiti iš naujo, arba tiesiog palikti“, – sako Diana.
Įvyko tikras stebuklas
Kuriam laikui nusprendę atsikvėpti ir ramiai susidėlioti visas mintis, jie gyveno įprastą gyvenimą, kai visiškai netikėtai įvyko tikras stebuklas. Supratusi, kad vėluoja mėnesinės, Diana nusprendė atlikti nėštumo testą, kuris parodė, kad ji laukiasi.
„Man rankos kojos nutirpo ir buvo ne tiek džiaugsmas, kiek baimė. Galvoju, o jeigu vėl bus tas pats? Nemeluosiu, kai važiavau pas gydytoją pasidaryti ultragarso, visą kelią man drebėjo rankos ir kojos, galvoje buvo kažkoks chaosas.
Bet man padarė ultragarsą ir sako – tai sveikinu, jūs laukiatės. Krykštavau kaip mažas vaikas, buvo neįtikėtinai daug laimės, tai buvo visiškas stebuklas.
Ajaus vardas reiškia laukinį vėją, tai aš sakau, kad jis tiesiog įėjo į mūsų gyvenimus kaip tikras kovotojas, surado kelią. Taip po dviejų nesėkmingų procedūrų man pavyko pastoti natūraliai“, – šypsosi moteris.
Svarbu niekada nepasiduoti
Ji sako, kad jis istorija tikrai yra stebuklinga ir kupina laimės, o taip nutinka ne visoms šeimoms. Tačiau Diana nuoširdžiai linki niekada neprarasti vilties ir nenuleisti rankų, nes visada yra variantų, kuriais galima pasinaudoti.
„Suprantu, kad kitos šeimos nebūtinai yra taip apdovanotos kaip mes, bet visada reikia atsistoti ir pagalvoti, ką galima daryti toliau. Mes, pavyzdžiui, galvojome, kad jei nepasiseks, tai galų gale įsivaikinsime.
Tikrai nesakau, kad tai lengva, nes buvo ir daug skausmo, ir ašarų, ir savęs kaltinimo, bet niekada neleidau sau pasinerti į problemas, visada ieškojau tos optimistinės pusės – gerai, šitas etapas nepasisekė, ką darome toliau?
Jei mano istorija ir pavyzdys padės bent vienam žmogui, aš būsiu labai laiminga ir jausiuosi įvykdžiusi savo tikslą“, – šiltai pokalbį užbaigia Diana.
