Iki šiol egzistuoja daugybė „pasakojimų apie Steve'ą“, kurių jūs nesate girdėję. „Forbes“ paruošė įdomiausias istorijas apie „Apple“ įkūrėją, kuris 2011 metų spalio 5 dieną mirė eidamas 56 metus.
„Jie prie to pripras“
Marc Andreessen, vienas iš pirmųjų interneto naršyklių kūrėjų, vėliau užsiėmęs rizikos bendrovėmis, prisimena apie diskusiją keturiese, kurioje dalyvavo ir S. Jobsas likus keliems mėnesiams iki iPhone išėjimo į rinką.
“2006 metų rudenį mes kartu su žmona Laura ir Steve’u bei jo nuostabia žmona Loreen vakarieniavome. Mes sėdėjome restorane California avenue Palo Alte po atviru dangumi, mėgavomės Silicio slėniui būdingu vakaru, ir laukėme, kol padengs stalą. Steve’as iš kišenės ištraukė būsimo “iPhone” prototipą ir pasakė: “Aš jums kai ką parodysiu”. Jis pademonstravo šio naujo įrenginio ypatumus ir galimybes.
Po to, kai mes išreiškėme savo nuostabą, aš leidau sau pasakyti pastabą. Tuo metu aš buvau BlackBerry gerbėjas, todėl pasakiau: “Klausyk, Steve’ai, o tu nemanai, kad klaviatūros nebuvimas gali būti kliūtimi? Negi žmonės galės surinkti tekstą, liesdami ekraną? Jis pažiūrėjo man į akis ir pasakė: “Jie prie to pripras”.
Nuo 2007 metų “Apple” pardavė daugiau nei 250 milijonų “iPhone”.
Padų pėdsakai parduotuvėje
Po to, kai S. Jobsas viešai pareiškė, kad 2004 metais jam buvo atlikta kasos naviko operacija, jis pirmą kartą pasirodė publikoje, susitikdamas su žurnalistų grupe (įskaitant ir mane) Stenfordo centre Palo Alte, kur jis pristatė 750 kv. metrų mini-parduotuvės naują dizainą.
Mini-parduotuvė buvo du kartus mažesnė, nei tipinės tuometinės „Apple“ parduotuvės, jos dizainą sudarė baltos lubos, kurios buvo apšviečiamos iš galo, japoniško stiliaus nerūdijančio plieno sienos su ventiliacijos angomis, padarytomis viršuje ir kartojančiomis PowerMac G5 dizainą, ir blizgančios baltos grindys, padarytos iš “medžiagų, naudojamų lėktuvų angaruose”, kaip pasakė S. Jobsas.
Tačiau prieš nuleisdamas uždangą, S. Jobsas atsisakė išeiti į priekį ir pasisveikinti su žurnalistais. Kodėl? Esmė tame, kad dizainas, kuris labai gerai atrodė popieriuje, buvo visiškai netinkamas realiam pasauliui.
Ant sienų likdavo rankos žymių pėdsakai, o grindys buvo nusėtos juodais darbuotojų padų pėdsakais, kurie ruošė parduotuvę atidarymui.
Galiausiai S. Jobsą įkalbėjo įeiti ir uždanga buvo atidengta nedidelei grupei žurnalistų. Aš pažiūrėjau į grindis ir tuoj pat pasisukau į S. Jobsą su klausimu, ar jis dalyvavo kuriant dizaino detales. Jis atsakė: „Taip“.
„Bet juk akivaizdu, kad žmonės, kurie kūrė dizainą, niekada gyvenime neplovė grindų“, - pasakiau aš. Jis įdėmiai į mane pažiūrėjo ir nuėjo.
Po kelių mėnesių iš „Apple“ kompanijos darbuotojų aš sužinojau, kad po šios parduotuvės atidarymo S. Jobsas visus dizainerius privertė į ją atvažiuoti ir visą naktį plauti baltas grindis. Po to „Apple“ parduotuvių dizaine ėmė dominuoti akmeninės plytelės.
Draugą ištiko bėda
Heidi Roizen, kuri šiandien užsiima rizikos kompanijomis, ėmė vadovauti įmonei, kuri kuria programinę įrangą T/Maker, kuri 1980-aisiais tiekė programas Mac’ams. Daug kas iš jos bendravimo su S. Jobsu, jos tarimu, turėjo įtakos kompanijai, tačiau itin daug reiškė viena istorija.
„1989 kovo 1 dieną man paskambino Steve’as, kad aptartų vienas derybas, ir kadangi tai buvo Steve’as, aš pakėliau ragelį, nors iš vakaro man pranešė, kad mano tėvas netikėtai mirė komandiruotės Paryžiuje metu. Kai aš pasakiau Steve’ui, kas nutiko, jis atsakė: “Kodėl tu dirbi? Tau reikia eiti namo. Aš pas tave atvažiuosiu”.
S. Jobsas atvažiavo į jos namus po dviejų valandų. Kol ji raudojo, jis sėdėjo šalia ant grindų. “Taip, aš turėjau sofų, bet Steve’as nemėgo ant jų sėdėti. Jis paprašė manęs papasakoti apie savo tėvą, ką labiausiai jame mylėjau. Steve’o mama mirė prieš kelis mėnesius, todėl, aš manau, jis itin gerai mane suprato ir žinojo, kad tą akimirką reikia išsišnekėti. Aš visada prisiminsiu ir vertinsiu tai, kaip jis pasielgė ir padėjo man sunkią akimirką”.
Meluoti galima
„Steve’as buvo nuostabus pokalbiuose akis į akį. Mes galėjome su juo ilgai kalbėtis ir jis niekada nieko nesistengė įrodyti. Jeigu patalpoje buvo daugiau negu du žmonės, Steve’as prisimindavo apie marketingą ir pradėdavo maivytis“, - prisimena „Apple“ vykdantysis direktorius, dirbęs su juo po jo grįžimo į kompaniją 1990-ųjų pabaigoje.
“Jis visada buvo mandagus ir mielas, nes jam ko nors iš manęs reikėdavo. Tai buvo tas metas, kai jis grįžo į “Apple”, kai jam reikėjo žmonių ir “Apple” buvo visiškai suiręs. Ir jis buvo kažkas, su kuo įmanoma dirbti. Tačiau kuo daugiau jam sekėsi su iPod ir iPhone, tuo grubesnis jis darėsi”.
„Būdavo, jis sakydavo, kad padarys vieną, o darydavo kitą, o kai aš jam dėl to papriekaištavau, jis pasakė: „Taip, taip, aš žinau, man teko persigalvoti“. Melas jam atrodė normalus dalykas“.
Kalėdinė istorija
Regis McKenna, “Apple” marketingo guru, susipažino su 22-mečiu S. Jobsu, kai šis atvažiavo pas jį į namus motociklu ir papasakojo, kad planuoja paversti “Apple” į pasaulinį prekinį ženklą. R. McKenna dalyvavo “Apple” vadovybės susirinkimuose nuo 1983-ųjų iki 1987-ųjų ir bendravo su S. Jobsu daug metų.
„1998 metais mes su žmona įsigijome penkis iMac dovanų mūsų anūkams Kalėdų proga. Mes žiūrėjome, kaip jie išpakuoja mūsų dovana, ir, kai penkiametė Molly pamatė savo iMac, ji pasakė “Gyvenimas nuostabus”. Deja, su Molly iMac’u buvo problemų, po kelių valandų diskų kaupiklis nustojo atsidarinėti. Pardavėjas pasakė man, kad “Apple” politika tokiose situacija draudžia keisti prekę. Jo tarimu, remontas turėjo užimti kelias savaites. Aš nusiunčiau Steve’ui laišką ir paprašiau, kad paaiškintų man šios politikos ypatumus. Po penkių minučių man paskambino Steve’as, paklausė, kas nutiko ir pasidomėjo, kuo vardu pardavėjas. “Aš perskambinsiu”, - pasakė jis. Po kelių minučių telefonas vėl suskambėjo, šį kartą išgirdau išsigandusio pardavėjo balsą, kuris ėmė atsiprašinėti. “Aš turiu naują iMac’ą jūsų anūkei”, - pasakė jis.
Aš parašiau Steve’ui ir padėkojau jam už tai, kad padovanojo mano anūkei džiaugsmingas Kalėdas. Steve’as nedelsiant atrašė: “Ho-ho-ho!”. R. McKenna prisimena ir kitą atvejį. 1985 metais, praėjus savaitei po to, kai “Apple” valdybos pirmininkas Johnas Sculley ir direktorių taryba atleido S. Jobsą, šis su R. McKenna aptarinėjo savo tolimesnius žingsnius.
“Steve’as pasakė, kad jo išėjimas gali atnešti “Apple” naudos. Galbūt, jo naujoji įmonė galės padėti “Apple”. Jis pasakė, kad jo nauja kompanija kurs technologijas, kuriomis galės naudotis “Apple” vartotojai, ir tokiu būdu jis galės atnešti naudos kompanijai”.
“Galbūt mes galėsime sukurti naują sėkmingą produktų liniją, kuris padės pagerinti “Apple” produkciją, ir jie mus nupirks”, - pasakė jis man. Tuo metu Steve’as nė nenutuokė, kokie pranašiški bus jos žodžiai.
1996 metais “Apple” įsigijo S. Jobso kompaniją “NeXT” už 429 mln. Dolerių, kas palengvino S. Jobso grįžimą į “Apple”.
Mažas delniukas ekrane
Nolanas Bushnellas, “Atari” įkūrėjas, kuris 1974 metais priėmė S. Jobsą į darbą, pasakoja, kad labiausiai jam patiko S. Jobso darbo intensyvumas: “Steve’as buvo pirmas žmogus, kurį aš nuolat aptikdavau prie savo darbo stalo miegantį po bemiegės nakties. Daugelis mano, kad sėkmė priklauso nuo to, kaip sugebėsi reikiamu metu atsidurti reikiamoje vietoje. Bet aš manau, kad jei esate pasiruošę dirbti daugiau nei kiti, jūs sugebėsite sukurti savo paties sėkmę. Mūsų santykiai buvo filosofiniai. Jam patiko aptarinėti grandiozines idėjas. Jam visada buvo įdomu kalbėti apie produktų kūrimo procesą ir apie tai, kaip sužinoti, ar produktas subrendo išėjimui į rinką”.
1980-ųjų pradžioje N. Bushnellas nusipirko Paryžiuje 15 tūkst. kv. metrų ploto namą ir pakvietė visus savo draugus iš Silicio slėnio į įkurtuves. Grojo orkestras, buvo daug maisto ir gėrimų, susitiko pasipuošę svečiai ir S. Jobsas, kuris 1976 metais išėjo iš “Atari”, kad įkurtų “Apple”. Visi buvo atitinkamai apsirengę, išskyrus S. Jobsą, kuris dėvėjo “Levi’s” džinsus.
N. Bushnellas prisimena vieną epizodą po vakarėlio: “Mes sėdėjome prie upės, aš gėriau kavą, o Steve’as arbatą, mes žiūrėjome į Paryžių. Tada įvyko nuostabus pokalbis apie kūrybinės pradžios svarbą. Tuo metu jis žinojo, kad “Apple II” greitai atsidurs praeityje. Jam nepatiko “Apple III”. Jis kaip tik turėjo minčių apie tai, koks bus Macintosh. Mes kalbėjome apie tai, kad ekrane turi būti matomas mažas delniukas, kas sudaro pelės esmę”.
“Paskutinį kartą aš jį mačiau likus metams iki mirties. Jis labai sublogo, tačiau neatrodė išsekęs. Jame buvo jėga. Jis pasakė: “Aš manau, kad susitvarkysiu su tuo”.
Grubus, bet skoningas
1984 metais buvo išleistas pirmasis Mac. Guy Kawasaki, pagrindinis kompanijos “Apple” evangelistas, atsakingas už ryšius su šio modelio kūrėjais, dirbo savo kabinete, kai ten pasirodė S. Jobsas kartu su dar vienu vaikinu. S. Jobsas paklause G. Kawasaki, ką šis mano apie programą, kurią Mac’ui sukūrė įmonė “Knoware”.
„Aš jam pasakiau, ką manau, o galvojau apie juos labai blogai. Kai baigiau, jis pasisuko į tą vaikiną. Tuomet vėl pažvelgė į mane. O paskui pasakė: „Guy, susipažink su vykdančiuoju kompanijos „Knoware“ direktoriumi“.
Iš pradžių G. Kawasaki pasakė, kad ši istorija parodo, kaip S. Jobsas „nė minutės negalvojo, jei jam reikėjo „pakišti“ savo darbuotojus“. Vėliau jis pasakė, kad „ši istorija išvis labai būdinga Steve’ui. Jeigu jūs jo gerbėjas, galite pasakyti: „Matote, kaip jis moka atkreipti dėmesį į įvairias detales“. Jeigu jūs nesate jo gerbėjas, jūs pasakysite, kad jis apskritai nemokėjo bendrauti su žmonėmis.
„Nepaisant to, kaip jis bendravo su žmonėmis, jis turėjo daug gerų darbuotojų, todėl kad skirtingai nei kiti vadovai, jis mokėjo vertinti gerą darbą. Darbuotojai galėjo sulaukti palaikymo iš vadovybės dviem būdais. Reikalingas kas nors, kas turi skonį, kuris sugebės suprasti, kai jūs ko nors pasieksite, arba, kai jūs kaip nors susimaunate, reikalingas kas nors pakankamai grubus, kad galėtų jums tai pasakyti. Yra daugybė grubių žmonių, kurie neturi skonio“.
„Jeigu jūs norite iš tiesų dirbti, jūs galite tai daryti „Apple“ kompanijoje. Bet už tai reikia sumokėti viešų žeminimų kainą. Panaši istorija niekada nebūtų nutikusi HP, nes ji prieštarauja HP priimtinam stiliui. Iš kitos pusės, jūs negalėtumėte taip gerai dirbti HP, nes nebūtų kam įvertinti jūsų darbo. Kur jūs norėtumėte dirbti – „Apple“ ar HP?
Nuginkluoti, o ne sužavėti
1989 metais NeXT kovojo už pirkėjus ir buvo organizuotas susitikimas su IBM atstovais, kad būtų aptartas programinės įrangos NeXTStep licencijavimas, kad suteiktų galimybę panaudoti ją kompiuteriams IBM OS/2, - prisimena vienas iš tuometinių NeXT vadovų, kuris prašė jo vardo neatskleisti. NeXT labai reikėjo šio sandorio.
Abiejų kompanijų atstovai susirinko viename pasitarimų kabinete NeXT biure ir laukė S. Jobso atvykimo. Galų gale jis pasirodė, kreipėsi į vyriausiąjį iš IBM atstovų ir pasakė: „Jūsų vartotojų sąsaja – mėšlas“.
Abiejų kompanijų atstovai neteko amo. „Tai reiškia, kad jis buvo geras derybininkas. Jis absoliučiai nuginklavo žmones, mesdamas į juos bombas su mėšlu“, - prisimena NeXT darbuotojas.
„Jis sakė: „Mes sudarysime sandorį, bet jūsų produkcija – mėšlas“. Jis buvo siaubingas. Bet galiausiai jis visada gaudavo, ko norėdavo“.
