• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

35 milijonai žingsnių, 18 milijonai smūgių, 4 milijonai yrių, 500 000 ratų treke, 300 000 šūvių, 120 000 slidėmis nušliuožtų kilometrų, 12 operacijų. Tai tik dalis skaičių, kuriais grįstas po „LTeam“ ženklu susibūrusių Lietuvos atletų kelias į olimpines žaidynes.

35 milijonai žingsnių, 18 milijonai smūgių, 4 milijonai yrių, 500 000 ratų treke, 300 000 šūvių, 120 000 slidėmis nušliuožtų kilometrų, 12 operacijų. Tai tik dalis skaičių, kuriais grįstas po „LTeam“ ženklu susibūrusių Lietuvos atletų kelias į olimpines žaidynes.

REKLAMA

To nepatyrusiam ar iš arti nemačiusiam žmogui sunku suprasti, kiek pastangų reikia norint tapti olimpiečiu. Pavertus realiais skaičiais, įsivaizduoti lengviau. LTOK.LT pabandė paskaičiuoti, kiek vienokių ar kitokių pastangų prireikė Lietuvos olimpiečiams siekiant patekti į pirmąsias karjeroje olimpines žaidynes.

Įvardijami skaičiai – iš sportininkų ar jų trenerių dienoraščių, kuriuose jie nuo karjeros pradžios fiksavo treniruotėse atliekamą darbą.

„Šešios dienos per savaitę, mažiausiai trys, o kartais ir keturios treniruotės per dieną. Nepaisant lietaus, pūgų, stingdančio šalčio. Mažiausiai 10 000-11 000 kilometrų per metus. Ir tai ne tik sunkus fizinis, bet ir psihologinis darbas, sugebėjimas nusiteikti. Tai ir talentas, ir trenerių tikėjimas, kad tu gali. Viskas susideda iš daugybės dalykų. Olimpinių žaidynių, o tuo labiau olimpinio medalio kaina – milžiniška. Ji reikalauja neįtikėtinų pastangų. Tačiau jei atsuktumę laiką atgal, visa tai pakartočiau“, - prisipažino 1988 m. Kalgario žaidynių slidinėjimo čempionė ir bronzinė prizininkė Vida Vencienė, atstovavusi Lietuvai 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio olimpinėse žaidynėse.

REKLAMA
REKLAMA

V. Vencienės kelias iki pirmųjų savo žiemos olimpinių žaidynių Kalgaryje truko daugiau nei 10 metų. Ir per juos sportininkė nušliuožė apie 120 000 kilometrų.

REKLAMA

Dažnai sakoma, kad atletas, siekdamas olimpinės svajonės, išliejo ne vieną kibirą prakaito. 2008 m. Pekino žaidynių vicečempionas imtynininkas Mindaugas Mizgaitis gali pasakyti dar tiksliau – iki olimpinio debiuto 2004 m. Atėnuose jis ant imtynių kilimo išlaistė ne mažiau 1000 kibirų prakaito.

„Per treniruotę netekdavau trijų ir daugiau kilogramų skysčių. O per mėnesį būdavo apie 60 treniruočių“, - teigia graikų-romėnų imtynių svorio kategorijoje iki 120 kg kovojęs atletas, šiai sporto šakai atidavęs 20 metų.

REKLAMA
REKLAMA

M. Mizgaitis įvardijo ir kitą skaičių – 12. Tiek operacijų jam buvo atlikta sportininko karjeros metu. „Esu turbūt viens daugiausiai traumų patyręs Lietuvos sportininkas. Bet po operacijų visada grįždavau stipresnis. Mano devizas: skausmas laikinas, o garbė – amžina“, - teigė olimpinis vicečempionas.

18 milijonų smūgių. Tiek nuo pirmo smūgio į kriaušę iki iškopimo į 2008 m. Pekino olimpinį ringą prireikė Egidijui Kavaliauskui, dalyvavusiam ir 2012 m. Londono žaidynėse, o vėliau pasukusiam profesionalo keliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beveik tiek pat smūgių siekdamas tapti olimpiečiu atliko ir dar viens „LTeam“ narys – 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse olimpiečio duonos paragavęs Eimantas Stanionis. 2015 m. Europos čempionas sportuoti pradėjo nuo aštuonerių, išbandė ne vieną sporto šaką, o vien bokso pratybas lankė nuo trylikos metų. Tapti olimpiečiu jam prireikė beveik 10 metų intensyvių pratybų. Šiuo metu E.Stanionis žengia profesionalo keliu, bet svajoja apie sugrįžimą į olimpinį ringą.

REKLAMA

Ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė iki pirmojo savo starto olimpinėse žaidynėse – 2012 m. Londone – ėjo net 14 metų. Ir per juos sukaupė neįtikėtiną žingsnių bagažą – 35 milijonus.

Startavusi dar ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse lengvaatletė paaiškino: „Tų keturiolikos metų, kuriuos rengiausi pirmosioms olimpinėms žaidynėms, vidurkis galėtų būti apie 2500 kilometrų per metus. Tai reiškia 35 tūkstančiai kilometrų arba 35 milijonai žingsnių per 14 metų. Kažkada varžybose buvo atliktas tyrimas, kokio ilgumo mūsų žingsniai. Manasis buvo 102 centimetrai. Skaičiai įspūdingi, ypač kai supranti, kad dar tiek pat nužingsniavai ir žingsniuoji iki trečiųjų savo olimpinių žaidynių. Žinoma, mes turime treniruočių dienoraščius ir skaičiuojame, kiek kilometrų nužingsniuojame per dieną, mėnesį, metus. Tik niekada nesusimąstome, kiek per visą savo sportinę karjerą įveikėme. Tačiau tik einant tuos kilometrus, žingsnius galiu siekti savo svajonės - olimpinės svajonės. Ir tai yra svarbiausia.“

REKLAMA

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių šaudymo į skrendančius taikinius čempionė Daina Gudzinevičiūtė sportininkės kelią pradėjo 1978 m., o olimpinių žaidynių skonio pirmą kartą paragavo 1996 m. Atlantoje. Iki olimpinės svajonės išsipildymo jai prireikė beveik 300 000 šūvių. Tarp jų buvo ir auksinės pasaulio (1989 m.) ir Europos čempionės (1988 m.) serijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Realiais skaičiais kelionę į Lietuvos olimpinę komandą pagrindė ir dar aštuoni Lietuvos atletai, kuriuos galima išvysti dviejuose naujuose „LTeam“ vaizdo klipuose. Tai olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, olimpinės bronzos laimėtoja irkluotoja Milda Valčiukaitė, plaukikas Danas Rapšys, disko metikas Andrius Gudžius, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, krepšininkas Marius Grigonis, biatlonininkas Tomas Kaukėnas ir į savo jau penktąsias olimpines žaidynes patekti siekianti treko dviratininkė Simona Krupeckaitė.

REKLAMA

Dar 2004 m. Atėnuose startavusi S.Krupeckaitė iki olimpinio debiuto keliavo 10 metų ir per juos apsuko 500 000 ratų treke. Vėliau ji dar vilkėjo Lietuvos olimpinės komandos aprangą 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire.

M.Valčiukaitei tapti olimpiete ir žaidynių medalininke prireikė 4 milijonų yrių. Taip pat Rio de Žaneire debiutavęs krepšininkas M.Grigonis pratybose atliko net pusantro milijono metimų į krepšį, kol tapo „LTeam“ nariu, A. Gudžius iki Rio žaidynių diską sviedė 60 000 kartų, o D.Rapšys tą patį tikslą pasiekė nuplaukęs 20 000 km. Londone debiutą olimpinėse žaidynėse aukso medaliu paženklinusi L.Asadauskaitė iki šio triumfo keliavo 7000 treniruočių valandų, o A.Palšytei iki Londono prireikė 200 000 šuolių. Geriausias nepriklausomos Lietuvos biatlonininkas olimpinėse žaidynėse T.Kaukėnas iki 2014 m. debiuto Sočyje atliko 100 000 šūvių.

REKLAMA

„Šie skaičiai duoda aiškumo, nes tiek, kiek sportininkai yra nuplaukę ar nubėgę kilometrų – gali ne kiekvienas, – pabrėžė vienas iš klipo herojų plaukikas D.Rapšys. – Tik patyręs visus tuos kilometrus kiekvienas supras, ką reiškia patekti į „LTeam“. Būti olimpinės komandos dalimi reiškia, kad esu šalia stipriausių šalies sportininkų. Man yra didelė garbė kartu su geriausiais savo sporto šakų atletais atstovauti Lietuvai ir čempionatuose palaikyti vienas kitą“, – kalba bilietą į Tokiją jau užsitikrinęs D. Rapšys.

Iš „LTeam“ komandos narių šiuo metu jau 21 sportininkas yra užsitikrinęs vietą 32-osiose olimpinėse žaidynėse, kurios liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis vyks Tokijuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų