Šalyje kuriamas kaimiškųjų vietovių interneto tinklas RAIN greičiausiai nesibaigs pirmuoju etapu. Kad interneto jungtis taptų realybe kiekviename vienkiemyje, prireiks dar kelių šimtų milijonų litų, skelbia antradienio "Verslo žinios".
Tačiau gana pompastiškai palydėtas "kaimo internetizavimo" projektas šiandien susiduria ir su įvairiausiais sunkumais, kurie skatina dar kartą paklausti, ar ne per daug milijonų ketinama užkasti į žemę įgyvendinant projektą, kuris bus mažai kam reikalingas.
Pirmasis RAIN etapas įgauja pagreitį - visose dešimtyje šalies apskričių inžinerinių tinklų ir ryšių statybos bendrovės tiesia šviesolaidinius kabelius į kaimiškąsias seniūnijas. Iš pradžių skaičiuota, kad pirmasis RAIN atsieis per 53 mln. Lt, tačiau per kelerius metus padidėjus statybos darbų kainoms suma išaugo iki 73 mln. Lt.
Projekto esmė – nutiesti plačiajuosčio interneto optinio ryšio kanalus, tarsi interneto greitkelius, į visas kaimiškųjų seniūnijų centrų teritorijas, kuriose šiuo metu nėra plačiajuosčio ryšio. Statomų šviesolaidinių kabelinių linijų ilgis viršija 3.000 km, projektą ketinama baigti 2008 m. vasarį.
„Naudotis plačiajuosčiu ryšiu turi galimybę beveik 100 proc. miesto gyventojų. O kaimo vietovėse psdėtis prasta – statistikos duomenimis, tokią galimybę turi vos 2 proc. kaimų ir miestelių, kuriuose gyvena mažiau nei 500, gyventojų“, - dėsto Gytis Liaugminas, plačiajuosčio ryšio tinklo RAIN projektą vykdančios VšĮ „Plačiajuostis internetas“ technologijų ir plėtros vadovas.
Anot pašnekovo, kaimo gyventojai neturi būti diskriminuojami – jiems turi būti suteikta teisė gauti tokią pačią paslaugą, kokia naudojasi miestiečiai.
Įvykdžius pirmąjį RAIN etapą, interneto ryšiu bus sujungtos apskričių savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos. Tačiau nuo šių taškų nutolę gyventojai liks "už borto" - kaip ir dabar, jiems arba teks naudotis nepakankamos kokybės internetiniu ryšiu, arba apskritai atsisakyti naršymo internete.
Todėl kalbama apie pirmojo projekto tęsinį RAIN-2, kuriam, prognozuojama, prireiks 250 mln. Lt ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšų. Šiuo metu baigiama rengti RAIN-2 galimybių studija.
RAIN-2 projektu bus siekiama sukurti infrastruktūrą, kuri leis vartotojams naudotis plačiajuosčio ryšio duomenų perdavimo paslaugomis 98 proc. šalies teritorijos.
"Baigus pirmąjį RAIN etapą, Lietuvoje bus sukurti tarpusavyje nesujungti savivaldybių lygmens plačiajuosčio ryšio tinklai. Lieka daug spragų, kurias ir bus siekiama užpildyti antruoju projektu", - aiškina G. Liaugminas.
RAIN projekto vykdytojai brėžia perspektyvas 10-15 metų į priekį, o diskusijos dėl pasirinktos RAIN technologijos - optinių kabelių nesiliauja. Oponentai pateikia pavyzdžių, kaip kitose šalyse plėtojamos bevielės interneto technologijos, o Lietuvoje einama sunkiausiu keliu - tiesti kabelius po žeme.
"Galima diskutuoti, jei kalbame apie vadinamąją "paskutinę mylią" - paslaugas galutiniam vartotojui. Mes, įvykdę RAIN, paslaugų galutiniam vartotojui neteiksime - sukursime atviros prieigos infrastruktūrą, kuri suteiks galimybę visiems esamiems ir būsimiems interneto operatoriams prisijungti ir konkuruoti "paskutinėje mylioje". Šviesolaidiniai kabeliai - terpė ryšiui prisijungti bet kokia "paskutinės mylios" technologija", - dėsto G. Liaugminas.
Anot jo, "paskutinėje mylioje" sveikintinos bet kokios technologijos - kuo jų daugiau, tuo didesnį pasirinkimą turės vartotojai.
Tačiau RAIN projekto autoriams sunkiausia atsakyti į klausimą, ką konkretaus gaus kaimo vartotojai, įvykdžius kelis šimtus milijonų kainavusį projektą.
"Mes negalime pasakyti, kiek konkrečiai kainuos paslaugos. Padarysime taip, kad pas vartotojus ateitų interneto operatoriai. Statoma RAIN tinklo infrastruktūra operatoriai domisi jau dabar, todėl tikimės, kad konkurencija bus pakankama", - teigia G. Liaugminas.
Projekto partnerės Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas įsitikinęs, kad, sukūrus RAIN infrastruktūrą ir sudarius galimybes operatoriams konkuruoti, nutiks tas pats, ką dabar matome mobiliojo ryšio rinkoje - operatoriai bus suinteresuoti ir įrangą, ir paslaugas vartotojams siūlyti patrauklia kaina.
Kita nuolat sklandanti abejonė - ar kaimo gyventojai norės ir sugebės naudotis tinklais, kurie po kelerių metų galbūt pasieks jų namus.
„Kaimas sensta. Jaunimas išvažiuoja, o seneliams kompiuteriai nebūtini, užtenka televizoriaus. Atokiuose kaimuose interneto reikia nebent vienam kitam žmogui", - sako Virginija Salapėtienė, Molėtų rajone esančių Mindūnų seniūnė.
Anot jos, privačiuose Mindūnų gyvenvietės namuose tie, kas norėjo, įsivedė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras teikiamą interneto paslaugą „Erdvės“. Be to, netrukus gyventojai turės galimybę naudotis internetu Mindūnų bibliotekoje.
„Nebent atvykėliai iš miestų nusipirktų vienkiemius – tuomet jiems tikriausiai reikės ir interneto“, - svarstė seniūnė.
Prienų rajono Balbieriškio miestelio seniūnas Algis Marcinkevičius džiaugiasi, kad miestelyje nemažai inteligentiškų pagyvenusių žmonių, kurie domisi interneto galimybėmis ir net dalyvauja mokymuose.
„Bet atokesniuose kaimuose, seniūnijos pakraščiuose didelio susidomėjimo nėra“, - pripažįsta A. Marcinkevičius.
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vieno iš vadovų – G. Liaugmino negąsdina tokie vertinimai.
„Pats esu lankęsis kaime ir įsitikinau, kad ten gyvenantiems žmonėms interneto labai reikia, nes jie ir taip pernelyg atskirti. Reikia žvelgti į priekį – apskaičiuoti, kiek artimiausiais metais į kaimą ateis išmokų ir investicijų, - sako G. Liaugminas. – Yra vartotojų, kurie sako: man to nereikia. Bet kada žmogui ko nereikia? Tada, kai jis apie tai nieko nežino.“
Pašnekovas tikisi, kad naudoti informacines technologijas gyventojus paskatins įvairūs mokymai. Dar prieš tai, kai internetas pasieks kaimo gyventojų namus, juo jau bus galima naudotis viešuosiuose interneto centruose, bibliotekose, mokyklose.
Ponas Šalauskas, Susisiekimo ministerijos sekretorius, mano, kad infrastruktūros sukūrimas - geresnis variantas negu atvirkštinis atvejis, kai vartotojas pasirengęs naudotis internetu, tačiau neturi galimybių.
Šviesus interneto rytojus Lietuvos kaime, regis, visai nerūpi privačių valdų, per kurias tiesiami šviesolaidiniai kabeliai, savininkams. Už galimybę jų žemėje vykdyti RAIN darbus jie reikalauja pinigų arba – ateityje – nemokamo interneto.
Atsakomybė dėl derybų su savininkais tenka inžinerinių tinklų statybos bendrovėms, laimėjusioms RAIN užsakymus. Dėl žemės matavimų paradoksų privačios teritorijos neretai nusidriekia iki pat magistralinių kelių vidurio. Todėl bendrovės, nors dirba kelio apsauginėje zonoje, vis tiek turi derėtis su pasipelnyti siekiančiais savininkais.
„Kai kurie savininkai, matyt, turi verslo gyslelę ir nori iš to uždirbti. Vienas užsiprašė 40.000 Lt už darbus jam priklausančioje teritorijoje“, - piktinasi Darius Vilimas, Kauno bendrovės KRS projektų vadovas.
Anot jo, kilus ginčui, bendrovė iš naujo atlieka matavimus ir kartais įsitikina, kad „reketininkai“ neteisūs, nes žemė jiems nepriklauso.
„Tuomet ginčą mėginame pakreipti sau naudinga linkme. Bet jei prašo nedidelių sumų, po kelis šimtus litų – kartais sumokame“, - pripažįsta pašnekovas.
Jis sakė pastebėjęs, kad pasipelnyti neretai siekia buvę vietos valdžios atstovai, pavyzdžiui, buvę seniūnai.
„Mums tai kelia nuostabą, nes juk būtent jie galėtų kitiems paaiškinti, kokia šio projekto reikšmė“, - kalbėjo D. Vilimas.
Projektų vadovui galvą skauda ir dėl darbų melioruojamose teritorijose.
„Neturime tikslios dokumentacijos, kur pakloti melioraciniai vamzdžiai. Jei patys pradėtume jų ieškoti, projektas visai sustotų. Taigi dirbame aklomis, rizikuodami pažeisti melioracijos sistemas“, - neslėpė KRS atstovas.
VšĮ "Plačiajuostis internetas" duomenimis, Kauno apskrityje klojant 63 km kabelio tenka kirsti 170 privačių valdų ir 9,2 km melioruojamų plotų. Iš viso šioje apskrityje teks pakloti 380 km kabelio.
Poną Vilimą prajuokino klausimas apie tai, ar dalyvavimas RAIN projekte daug prisidės prie planuojamo įmonės šiųmečio apyvartos augimo.
„Patikėkite, rinkoje yra pelningesnių darbų. Laimei, mums, kaip daug išteklių turinčiai įmonei, nebus sunku išlyginti dėl RAIN patiriamus praradimus“, - atvirai sakė D. Vilimas.
Kiti RAIN rangovai nebuvo itin kalbūs - nedrįso viešai kritikuoti valstybinės reikšmės projekto.
„Klausti galite, bet tiesos aš jums nesakysiu, - rėžė Zenonas Šmočiukas, UAB „Šiaulių ryšių objektų statyba“ direktorius. - Sekasi gerai, nuo lapkričio per 100 km kabelio paklojom.“
„Vargu“, - taip Z.Šmočiukas atsakė į klausimą, ar ketina dalyvauti tęstiniame RAIN-2 projekte.
Z.Šmočiuko pesimizmą paaiškino kiti RAIN šviesolaidinių kabelinių linijų tiesėjai.
„Valstybė nebuvo pasirengusi šiam projektui. Kelių ir žemių savininkų ribos nubrėžtos vaikų darželio, o gal ir žemesniu lygiu“, - sakė vienas VŽ pašnekovų.
Kabelių tiesėjai, kasdien susiduriantys su kaimo žmonėmis, apskritai abejojo milžiniško interneto projekto tikslingumu.
„Kaimas arba prasigeria, arba išvažiuoja į užsienį. O tiems, kurie lieka, ir penkių televizijos kanalų – jau per daug“, - teigė inžinerinių tinklų statybos bendrovės atstovas.
Gytis Liaugminas, VšĮ "Plačiajuostis internetas" technologijų ir plėtros vadovas, žino apie rangovus kamuojančias problemas.
"Pakloti kabelį - lengva, o suderinti ir parengti projektus - labai sudėtinga", - pripažino G. Liaugminas.
Teigiama, kad siekiant užtikrinti projekto tęstinumą antrasis etapas RAIN-2 turi būti pradėtas jau šių metų viduryje - iki to laiko reikia užsitikrinti finansavimą. Tačiau Aurimas Matulis, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Lietuvos Vyriausybės direktorius, mėgina atvėsinti projekto vykdytojų įkarštį.
"Sunku prognozuoti, kada bus pradėtas ir ar bus vykdomas RAIN-2. Reikia gauti Europos Komisijos atsakymą dėl finansavimo schemos. Tie 250 mln. Lt, įvardijami įvairiuose pistatymuose, tėra pageidavimų koncertas - kol projektas neguli ant stalo, kol nėra aiškaus verslo plano, mes jokių konkrečių sumų nenurodome", - sako A. Matulis.
Toks atsargumas primena pirmojo RAIN etapo nesklandumus - projektas buvo rengiamas apie dvejus metus, net keletą kartų negavo prašyto finansavimo. RAIN rengimą nuolat lydėjo diskusijos dėl jo reikalingumo ir dėl to, kokios institucijos turėtų būti atsakingos už jo įgyvendinimą.
IVPK vadovas p. Matulis sako neatmetantis projekto idėjos - RAIN sudarys prielaidas plėtotis žinių visuomenei. "Daug kas priklausys ir nuo turinio - koks bus interneto turinys, kokios valstybės ir verslo paslaugos teikiamos", - sako p. Matulis.
Projekto kūrėjai planuoja ir trečiąjį etapą - RAIN-3.
"Atvirai kalbant, lengviau atsikvėpėme, kai sužinojome, jog RAIN-3 - su mokymais, o ne su infrastruktūros kūrimu susijęs projektas, taigi nereikalaujantis tokių didelių investicijų", - komentavo IVPK direktorius.
