Pasirinkome ir palyginome vienų populiariausių tinklo baldų kainas Lietuvoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje: kavos staliuko „Lack“, spintos „Brimnes“ ir trivietės sofos „Kivik“.
Skirtumas nuo centų iki kelių eurų
Brangiausiai už kavos staliuką mokėtų Rusijos gyventojai, mat pas juos ši prekė kainuoja 14,1 euro, o didžiausia perkamąja galia tarp šių šalių galintys džiaugtis britai už tą pačią prekę mokėtų mažiausiai – 7,05 euro. Lenkijoje baltas „Lack“ staliukas yra tik 46 euro centais pigesnis.
Tuo tarpu už spintą brangiausiai moka britai – 197, o Rusijoje toks pat baldas yra tik 14 eurų pigesnis. Tačiau tarp dviejų kaimyninių valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – kainų skirtumas ir daug didesnis. Lietuviams spinta atsieis 159 eurus, o lenkai mokės net 41 euru pigiau.
Trivietė sofa rusams kainuos žymiai daugiau nei likusių trijų šalių gyventojams, mat čia jos kaina siekia 847 eurus. Vos 4 eurų skirtumą pajus Lenkijos ir Lietuvos gyventojai, kur tas pats baldas atitinkamai kainuoja 405 ir 409 eurus. Britams sofa atsieis gerokai pigiau nei rusams, tačiau už lietuvius ir lenkus jie taip pat mokės gana daugiau – 634 eurus.
Valiutų ir gyventojų mokumo skirtumai
Galutinio krepšelio kainoje vėl labiausiai išsiskiria Rusija, mat čia už šį rinkinį reikės sumokėti 1045 eurus. Lenkija vis dar yra pigesnė valstybė nepaisant to, kad jos gyventojai sau gali leisti daugiau. Čia už krepšelį reikės sumokėti 533,2 euro. Tai yra 44,79 eurais brangiau nei Lietuvoje. Vis dėlto į Lietuvą grįžtantys emigrantai iš Didžiosios Britanijos galėtų džiaugtis mažesnėmis kainomis, mat ten toks pat prekių rinkinys atsieitų 839,45 euro.
Brangiausią Rusijos krepšelį greičiausiai galima aiškinti geopolitiniame kontekste. Mat šalis iš Vakarų pasaulio patiria ekonomines sankcijas, o rublio kursas nuolatos krinta, taigi gyventojams brangsta įvežtinės prekės.
Apie tokią įtaką kalba ir Lietuvos Marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus. Jo teigimu, kartais pardavėjai nespėja prisitaikyti prie kintančių valiutų kursų.
„Tam tikrais atvejai pardavėjas nesugeba taip greitai keisti kainų pagal valiutos kursą. Tarkime, euro ir zloto santykis nuolatos kinta ir negalima tikėtis, kad dėl to pardavėjas koreguos kainą kas savaitę ar kas mėnesį“, - aiškina ekspertas. Tačiau net ir esant vienodai valiutai, atsiranda dar vienas kintamasis, aiškinantis to paties produkto kainų skirtumus.
Pasak S. Bartkaus, ši priežastis yra banali ir ją galima rasti kiekviename ekonomikos bazinės teorijos vadovėlyje.
„Kainos yra nustatomos tokios, už kiek pirkėjai yra pasiryžę įsigyti prekę. Matyt, perkamoji galia ir noras mokėti šalyse skiriasi. Jeigu vienoje šalyje prekes perka brangiau, tai pardavėjas būtų kvailas pardavinėdamas jas pigiau“, - pasakoja LiMA valdybos pirmininkas.
