Aiškėja nauji valstybinių vagysčių mastai, prisidengus kultūra. Pusė milijardo! Net daugiau - 515 mln. litų. Valstybės kontrolė vakar paskelbė, kad ši milžiniška suma paleista vėjais. Iki audito ši afera vadinta labai iškilmingai: Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo programa.
Kokia ypatinga kultūra surijo tuos mokesčių mokėtojų pinigus? Gal Lietuvos bibliotekos buvo aprūpintos naujomis knygomis? Kultūros darbininkams padidintos algos? Gal Kauno ar Klaipėdos dramos teatrų aktoriai jau dirba rekonstruotuose teatruose?
Toli gražu. Valstybės kontrolė nustatė daugybę faktų, kad pinigai skirti projektams, kurie neatitiko nurodytų tikslų.
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad kultūros politikos kūrimas iki šiol neatskirtas nuo politikos vykdymo, todėl neefektyviai koordinuojama kultūros įstaigų veikla, stokojama kontrolės, atskaitomybės ir viešumo, o tai trukdo sklandžiai ir kryptingai siekti kultūros politikos tikslų, sudaro sąlygas neracionaliam ir neteisėtam lėšų naudojimui.
“Valstybiniai auditoriai jau anksčiau ne kartą nurodė kultūros projektus finansuojančių ir įgyvendinančių įstaigų klaidas ir pažeidimus, tačiau daugelis problemų iki šiol liko neišspręstos", - žurnalistams aiškino G.Švedienė.
Keisti viešieji pirkimai
Atskira tema - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), vadovaujamas Gintauto Kėvišo. Auditoriai nustatė, jog LNOBT vadovybė nepaisė Viešųjų pirkimų įstatymo. Tarkime, viešųjų pirkimų konkurso laimėtojai pasiūlė vieną kainą už įrangą, o teatras kažkodėl sumokėjo daugiau. Teatras, anot kontrolierių, vieną scenos įrangą pakeitė kita įranga ir už ją sumokėjo daugiau nei 2 mln. litų. LNBOT vadovai, nesilaikydami Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų už 13 mln. litų ir dar papildomai už 7,6 mln. pirko darbų, nenumatytų preliminariose sutartyse.
Teatras su firma “Buhnentechnik GmbH" pasirašė 77,6 mln. litų vertės sutartį. Kai sukirsta rankomis dėl tokios žvėriškos sumos, pasak kontrolierių, įsigudrinta mokėti ir už neatliktus darbus, o už atliktus - net po du kartus.
Prokuratūra jau paprašė išvadų
Kas tai? LNBOT švaistosi mokesčių mokėtojų milijonais, o teisėsaugai tai nerūpi? Anot valstybės kontrolierės pavaduotojo Viktoro Švedo, teisėsauga dėl LNOBT švaistomų milijonų pagaliau susirūpino.
V.Švedas nuramino: “Valstybės kontrolė gavo Generalinės prokuratūros prašymą pateikti visą audito apie LNOBT medžiagą. Bet jei nebūtų prašę, mes, Valstybės kontrolė, vis vien būtume į Generalinę prokuratūrą kreipęsi. Ar pavyks mums apginti viešąjį interesą? Kas gali prognozuoti. Generalinė prokuratūra su policija atlieka gilesnį tyrimą. Turi dokumentų, kurių mes nematėme. Žinau, jog kreipėsi į Vokietiją pagalbos. Nežinau, kokia mūsų dalis šiame tyrime. Gal didesnė, o gal mažesnė. Viena aišku - jog tie pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Net europiniai pinigai yra mokesčių mokėtojų".
Katarsio nepatyrė
O kas kontroliuos, ar Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo kultūrinį katarsį patyrė eiliniai gyventojai? Tarkime, iš provincijos. Galų gale ar prisilietė prie 0,5 mlrd. litų, skirtų kultūrai, bent garsūs Lietuvos aktoriai?
Vilniaus Jaunimo teatro aktorius Rimgaudas Karvelis labai nustebo sužinojęs, jog Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo kultūriniams renginiams atseikėta per pusę milijardo litų. R.Karvelis prisipažino atvirai:
“Nežinau, kur tokia didžiulė suma išleista. Dingsta tie pinigai. Nežinia kur. Niekas nesuranda. Gal nenori surasti? Apie finansus nenusimanau, bet aš, kaip menininkas, asmeniškai nė vieno lito iš to pusės milijardo nepajutau. Manęs ta tūkstantmečio “kultūra" nepasiekė.
Projektuose nedalyvavau, bet kažkas čia yra negero. Aš įsivaizduoju taip. Jei Lietuva švenčia tūkstantmetį, tai visi Lietuvos gyventojai turi tai pajusti. Jei Lietuva tūkstantmečiui rengia kultūrinę programą, tai visi kultūros žmonės turėtų tai pajusti. Tarkime, kokias nors premijas gauti. Ar visi renginiuose dalyvauti. Bet nepasijuto. Meno laimėjimų taip pat nebuvo. Kiek galima buvo už tą pusę milijardo bibliotekoms knygų pripirkti! Tikrąją kultūrą gausinti. Galų gale Vilniaus stadioną, kuris 20 metų statomas, pabaigti statyti. Ir Jaunimo teatras vis nebaigiamas remontuoti. Grimo kambarius suremontavo, o paskui porą metų joks remontas nevyko. O kaip gražiai buvo galima viską sutvarkyti, ir teatro kiemą, jei būtų buvę pinigų. Ir Kauno dramos teatras vis nebaigiamas rekonstruoti. Bet iš kur tu, paprastas meno žmogus, gali žinoti, kas čia dedasi? Žino tie, kurie pinigus valdo".
“Neįsivaizduoju tokios sumos"
Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis irgi tikino pusės milijardo “kultūrinio" dvelksmo nė kiek nepajutęs. Nei aktoriai, nei jų lėlės nepajuto, nei lėlių vežimas, nei vežimą tempiantys arkliai.
“Iki mūsų ta kultūra nepriėjo, - dėstė A.Markuckis, - mes nepajutome. Rašiau viešajai įstaigai “Vilnius - Europos kultūros sostinė" projektą, bet negavau jokio atsakymo. Manęs net neprašė ką nors pasiūlyti. Pinigų gavome iš Panevėžio miesto biudžeto, o iš tūkstantmečio kultūriniams renginiams skirtų pinigų - nieko".
Jei lėlių vežimo teatrui būtų paskirta 0,5 milijardo litų? Per kiek laiko tokią sumą išleistų?
“Oho! Turbūt gyventume 70 metų. Net neįsivaizduoju tokios didelės sumos. Neįsivaizduoju, kur tiek pinigų galima išleisti. Gal paminklų visur pristatyti? Gal banketus Vilniuje rengė, kad tiek pinigų išleido? Niekur nebuvau kviečiamas, - atsiduso A.Markuckis. - Nors pirmasis Lietuvoje gavau rašytojo Hanso Kristiano Anderseno premiją. Esu vienas iš aštuonių tos premijos laureatų pasaulyje. Apie pinigus aš iš viso tyliu. Jei mūsų teatrui iš tų pinigų būtų davę bent 1000 litų arkliams pašerti, būtume kelis mėnesius važinėję po Lietuvą ir reklamavę Lietuvos tūkstantmetį. O už 30 tūkstančių litų būtume pusę metų važinėję".
Seniausias teatras liko už borto
Egidijus Stancikas, Kauno valstybinio dramos teatro vadovas ir aktorius, taip pat tikino nepajutęs tūkstantmečio “kultūros" pinigų.
“Tikrai ne, - sakė E.Stancikas. - Jei būtume gavę bent kiek pinigų, būtume baigę mūsų teatro rekonstrukciją. Būtų jau sutvarkyta teatro didžioji scena. Rekonstrukcijos darbai nebaigti iki šiol. Bendra darbų sąmata - 64 mln. litų, o iki šiol skirta tik trečdalis. Jei būtume gavę pinigų, suremontuotas Kauno valstybinis dramos teatras būtų puikus Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo ženklas. Išliekamasis ženklas. Nes Kauno dramos teatras yra istorinis. Tai pirmasis Lietuvoje profesionalus dramos teatras. Nuo jo prasidėjo Lietuvos profesionalusis teatro menas. Pats pastatas yra kultūros paveldo objektas, bet kartu šis teatras yra nematerialaus paveldo objektas. Juk čia vaidino aktoriai Teofilė Vaičiūnienė, Ona Rimaitė, Henrikas Kubertavičius ir daug kitų. Gaila, kad mus tūkstantmetis pamiršo. Neturiu aiškiaregio galių. Nežinau, kas dėl to kaltas. Neturiu jokių konkrečių faktų. Tam yra specialios įstaigos. Tegul jos aiškinasi".
Jonas JUČAS, buvęs kultūros ministras
Tūkstantmečiui išleista pusė milijardo? Jokie ten ne milžiniški pinigai. Tiek nebuvo skirta. Iš oro parašyta. Aš tokių skaičių nemačiau. Jei kas labai gudrus ir nori prirašyti prie tūkstantmečio ženklo visas programas, visokius pastatytus viadukus, aplinkkelius, tai gali sudaryti tą pusę milijardo. Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui taip pat nebuvo skirtos milžiniškos sumos. Rekonstrukcijos kaina - apie 74 mln. litų. Žinote, kokia teatro scenos specifika? Kiekviena detalė originali. Kiekviena atskirai tekinama, montuojama. Aukšto pilotažo technologijos. O kaip tie pinigai panaudoti - sunku pasakyti. Aš nei žiūrėjau, nei mano tai buvo pareiga.
Dalia TEIŠERSKYTĖ, Seimo narė, poetė
Ojetau, kiek pinigų! Kiek mokyklų galėjo už tuos pinigus pastatyti. Teatrą didžiausią. Senelių globos namus įrengti. Tūkstantį gražių darbų už tuos pinigus buvo galima atlikti. Aš jau anksčiau klausiau. Ar galės eilinis Lietuvos gyventojas tą tūkstantmetį pajusti? Patikino, jog būtinai pajus. Bet nepajuto. Kaip man liūdna dėl šito. O dabar pasigirsiu. Kai organizavau knygos skaitymo dienas, gavome tik 1,5 mln. litų, bet surengėme 1500 renginių. Apvažinėjome kaimo bendruomenes, bibliotekas, dalijome knygas. Pati apvažiavau pusę Lietuvos. O už pusę milijardo litų visa tauta galėjo 33 dienas švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.
