Ketvirtadienį Kopenhagoje (Danija) Pasaulio treko dviračių čempionate nedalyvaus Ignatas Konovalovas. Pasikeitusiomis aplinkybėmis, dviratininko savijauta ir planais domėjosi portalo „Balsas.lt“ žurnalistė Jurgita Čyvienė.
– Ignai, kur šiuo metu esi, jeigu ne Danijoje, ir kuo užsiimi?
– Dabar esu Ispanijoj. Bandysiu pradėti treniruotis, nes visą savaitę buvau be dviračio (o man tai – tragedija). Todėl vėl viską iš naujo teks pradėti, nes tai, ką nuveikiau iki šiol, nebesiskaito.
– Kodėl nebesiskaito? Dėl kokių priežasčių negalėjai treniruotis?
– Na, susirgau po „Tirreno-Adriatico“ lenktynių. Jau pakeliui į Lietuvą gerklę skaudėjo, o kosulys ir smarkiai užgulusi nosis dar iki šiol kamuoja.
– Ar pasibaigus lenktynėms Italijoje, jau žinojai, kad esi pakviestas su Lietuvos vyrų treko rinktine dalyvauti Pasaulio čempionate?
– Taip, žinojau. Maždaug prieš mėnesį treneris Antanas Jakimavičius pakvietė mane prisijungti ir aš sutikau.
Kaip tik šiomis dienomis mano komandos „Test Team Cervelo“ (sutr. „Cervelo“,– „Balsas.lt“) varžybų kalendoriuje yra 17 dienų tarpas, tai maniau – bus ne prošal pasitreniruoti.
– Ar rinktinės sudėtis buvo stipri ir kaip buvai nusiteikęs varžyboms?
– Tomas (Vaitkus,– „Balsas.lt“) atsisakė startuoti, nes jam šiuo metu varžybos Ispanijoje („Tour de Catalogne“,– „Balsas.lt“), Ramūnas Navardauskas lenktyniauja Prancūzijoje ir ruošiasi Prancūzijos Taurės varžyboms („Coupe de France“,– „Balsas.lt“)…
Nebuvau nusiteikęs stebuklams, bet užsisakiau iš komandos treko dviratį, po varžybų Italijoje grįžau į Lietuvą ir, kaip tyčia, susirgau. Susirgau dar nespėjęs parvažiuoti....
– Kiek laiko viešėjai Lietuvoje ir kokių atsiliepimų išgirdai apie savo sezono pradžią?
– Lietuvoje praleidau vos kelias dienas, todėl net nepavadinčiau to viešėjimu. Nespėjau su niekuo susitikt, susimatyt, tai niekas manęs nei kritikavo, nei gyrė.
– Ką galėtum pasakyti apie mūsų treko dviratininkes (iš sportinės pusės, aišku)?
– Šaunuolės! Žinant, kaip vyksta darbas su treneriu A. Jakimavičiumi ir sprinto treneriu Dmitrijumi Leopoldu (Simonos Krupeckaitės vyru), tai reikalauja didžiulio atsidavimo ir visiško pasiaukojimo treniruotėms.
Pagal tai, kiek ir kaip jos treniruojasi, mažai kas galėtų vien morališkai „patempti“, jau nekalbant apie fizinį nuovargį.
Taip, kad tik lenkiu galvą prieš jas! Na, o tokios treko dviratininkės kaip Simona Lietuva niekada neturėjo.
– Ko norėtum palinkėti Gediminui Bagdonui, jau ketvirtadienį (kovo 25 d.) atstovausiančiam Lietuvai Pasaulio treko dviračių čempionate?
– Gedą pažįstu nuo senų laikų. Daug kartų yra tekę kartu varžybose dalyvauti, daug esame treke lenktyniavę vienoje komandoje. Kartu ir tris Europos čempionato medalius laimėjom.
Pastaruoju metu mažiau bendraujame, bet, kiek žinau, šiemet jis labai nusiteikęs rimtai ir daug dirbti būtent treke.
Gal jam ir pavyks, tuo labiau, kad asmeninės persekiojimo lenktynės yra jo „arkliukas“.
– Kaip tu vertintum savo galimybes sudalyvauti balandžio pabaigoje vyksiančiose lenktynėse Belgijoje, t. y. „La Fleche Wallonne“ ir „Liege-Bastogne-Liege“?
– Nekaip... Teoriškai labai mažai šansų, kad man pavyks per mėnesį įgauti tokią aukštą formą. Tuo labiau, kad šiandien dar nesu pasveikęs. Manau, šios lenktynės bus kaip pasiruošimas „Giro d’Italia“ turui (gegužės 8-30 d.,– „Balsas.lt“).
– „Tirreno-Adriatico“ lenktynėse dirbai Thorui Hushovdui, o „Tour d’Algarve“ – ir Thorui Hushovdui, ir Heirichui Haussleriui. Ar nebijai, kad „Giro d’Italia“ lenktynėse dėl prastos formos nebūsi atrinktas į Carlos Sastre pagalbininkus?
– Nebijau. Ir pernai stojau prie „Giro“ starto linijos tikrai ne aukščiausios formos. Aišku, nesinorėtų startuoti esant ne kokios fizinės formos. Bet jei ir pasisuks kažkas ne ta linkme, yra dar „Tour“ ir „Vuelta“. Taip, kad šito labai nesureikšminu.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmės tolimesnėse varžybose.
– Ačiū!
