Prieš kelerius metus Rusijoje gimė byla, susijusi su kapitalu, pumpuojamu per įvairias tarpines bendroves ir grįžtančiu milijoniniu. Rusijos teisėsaugos institucijas sudomino Vilniuje 1996 metais įsteigtos UAB Energetikos tiekimo bazės (ETB) veikla ir banko finansinės operacijos.
Kas gi toji ETB?
Kas gi toji ETB, laimėjusi milijoninės vertės IAE skelbtus tarptautinius konkursus, ir kodėl ja susidomėjo užsienio šalies teisėsaugininkai?
„Ekonomika.lt “ turima medžiaga byloja, kad ETB įkūrė Visagine gyvenantys Olga ir Sergejus Rusakovai, plačiais užmojais garsėjęs Aleksandras Kononovas (kovo 8-osios proga žmonai dovanojo prabangų automobilį „Audi TT“, pirmąjį Lietuvoje) bei UAB „Energetinių sistemų lizingas“.
Tarp „Energetinio sistemų lizingo“ steigėjų minimas vienas bankas, tas pats A. Kononovas ir K. Prunskienės konsultacinė firma. Nors ETB įkurta anksčiau, ši bendrovė faktiškai yra 2000 metais įkurtos „Energetinių sistemų lizingo“ (dabar „Businesslines“) antrinė firma.
Vogė įrangą
ETB Rusijos teisėsaugos pareigūnus domino dėl kelių priežasčių. Pirmoji – į teismą atiduota buvusio Rusijos atominės energetikos ministro Jevgenijaus Adamovo baudžiamoji byla.
Prieš kurį laiką Sankt Peterburgo prokurorai pradėjo tirti bylas dėl įrangos vagysčių iš Leningrado atominės elektrinės ir neteisėto pinigų plovimo. Pavogtos įrangos vertė buvo didesnė nei 3 mln. litų. Papirkus atsakingus asmenis vogtai įrangai būdavo gaunami nauji techniniai dokumentai, paskui ji būdavo perparduodama atominėms elektrinėms, tarp jų ir Ignalinos AE. Tuo užsiėmė Altajuje registruota priedangos bendrovė „Obuchovsnabsbyt“, kurios pavadinimas buvo labai panašus į Sankt Peterburge įrangą atominėms elektrinėms gaminančios Obuchovo valstybinės gamyklos pavadinimą. Priedangos bendrovė turėjo dėžutę Sankt Peterburge ir taip klaidino klientus, sudarydama vaizdą, kad šiame mieste ji ir registruota.
Tikrosios Obuchovo gamyklos su Altajaus įmone niekas nesiejo, tačiau klientai pagal adresą sprendė, kad „Obuchovsnabsbyt“ yra gamyklos padalinys.
„Taip Rusijoje ilgą laiką veikė organizuota grupė, save vadinanti korporacija, siekianti monopolizuoti įrangos atominėms elektrinėms gamybą ir tiekimą, – įtaria Rusijos prokurorai. – Jai vadovavo Lietuvos pilietis S. Rusakovas. Tam tikslui buvo pasitelkiami ir nusikalstami būdai – įrangos vagystė iš LAE, taip pat atominių elektrinių įrangos užsakymų perdavimas įmonėms, kurios neturi licencijų tokiam užsakymui atlikti.“
Papirkinėjo
Korporacija naudojosi atsakingų asmenų papirkimu, – Rusijos prokurorai išvardijo jiems žinomus faktus. 2001–2003 metais Lietuvos pilietis J. Naumovas (buvęs Ignalinos AE reaktorių cecho viršininkas) įteikė ne mažiau kaip 54 tūkstančius JAV dolerių Obuchovo gamyklos materialinio tiekimo skyriaus inžinieriui J.Bogdanovui, 76 tūkst. dolerių LAE cecho viršininkui V. Venkinynui, 3 988 dolerius LAE reaktorių cecho viršininkui S. Charachninui. Lietuvos pilietis V. Arkušenka (taip pat buvęs IAE darbuotojas) tam, kad nebūtų daroma kliūčių „Obuchovsnabsbyt“, Obuchovo gamyklos cecho viršininkui M. Vasiljevui per dvejus metus dovanojo 30 tūkst. dolerių.
Prokurorai atliko kratas kompanijos „Obuchovsnabsbyt“ kontoroje ir rado juodąją buhalteriją, kurioje buvo informacija, kuriems LAE darbuotojams už ką ir kiek „Obuchovsnabsbyt“ mokėjo. Dokumentai patvirtino, kad šios kompanijos darbuotojai užsiėmė neteisėta branduolinių medžiagų prekyba, klastojo dokumentus. Tuomet ir paaiškėjo, kad šios kompanijos savininkas yra Lietuvos pilietis S. Rusakovas.
Spalvinga asmenybė
S. Rusakovas – įdomi asmenybė. Šis apsukrus inžinierius daugelį metų dirbo vienu iš vadovaujančiųjų specialistų IAE, bet vos pajutęs, kad į elektrinę pradės plaukti Europos ir įvairių fondų pinigai, suskubo kurti privačias įmones.
Prieš kurį laiką Ukrainos saugumo tarnybos Kijevo srities tardymo skyriaus pareigūnai oficialiai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugos institucijas ir paprašė išsiaiškinti apie neapmokestinamosios kompanijos „Olgser Incorporated“, kuriai Lietuvoje atstovavo S. Rusakovas, darbelius.
Ukrainos saugumiečiai tikino atliekantys ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, susijusioje su neteisėtu žaliavų, medžiagų, įrenginių, technologijų, ginklų kūrimu, taip pat karinės ir specialiosios technikos išvežimu iš Ukrainos.
Pavogti strypai
Saugumiečiai išsiaiškino, kad Černobylio AE vadovai su firma „Olgser“ sudarė sutartį dėl elektroninės įrangos pardavimo, o vėliau ją įkainojo puse milijono JAV dolerių ir išsiuntė Baltijos valstybių link. Tačiau iškeliavo ir 70 vienetų RBMK reaktorių valdymo ir apsaugos sistemos sugeriamųjų strypų, kurie įtraukti į Branduolinių tiekėjų grupės prekių sąrašą ir priklauso neplatinamoms dvigubos paskirties medžiagoms. Šie strypai gali būti naudojami ne tik taikiam atomui valdyti, bet ir atominei bombai. Dėl pastarosios versijos ukrainiečių saugumiečiai ypač būgštavo: strypai buvo adresuoti Latvijoje registruotai degalinių veikla užsiimančiai Rusijos ir Latvijos firmai „Dinaz". Kilus triukšmui, strypai įstrigo Latvijos Daugpilio muitinėje. Jų likimas nežinomas.
S. Rusakovo bendrovė ETB, praėjus beveik 9 metams po šio įvykio, su skundu kreipėsi į anuometinį ūkio ministrą Vytą Navicką, kad šis sustabdytų IAE paskelbtą konkursą ir reaktoriaus apsaugos valdymo sistemos absorbuojamieji strypai būtų perkami iš ETB, o ne iš kitų tiekėjų.
Černobylio strypai buvo parūpę ir tuometinei žemės ūkio ministrei K. Prunskienei: ji bandė įkalbėti IAE vadovus pirkti nesertifikuotą įrangą.
Pinigus dalijo ir dalijosi
„Per vieną kratą pas visaginietį S. Rusakovą buvau paėmęs ofšorinės kompanijos bylos dokumentus, sutartį, kuri siekė net 500 milijonų dolerių, – pasakojo vienas Visagino prokuroras. – Sutartyje mačiau aukščiausių Rusijos pareigūnų parašus. Tie sandėriai vyko ne Lietuvoje, bet mūsų firmos juos atliko.“
Rusakovų šeima valdydama ETB akcijas iš bendrovės gavo beprocentę net 38 mln. litų paskolą. Šeimos galvai teko 23, žmonai – per 3, dukrai Jekaterinai – veik 8, sūnui Andrejui – per 4 milijonus litų. Šią paskolą pareigūnai greičiausiai pavadintų pinigų plovimo mechanizmu. Tačiau tai dar ne viskas.
Pagal paskolos sutartį bendrovė į Olgos Rusakovos sąskaitą Liuksemburge pervedė apie 100 tūkstančių eurų. Iš bendrovės milijonai keliavo ir nekilnojamajam šeimos turtui įsigyti. Tuomet Rusakovų sūnus Andrejus už 9 milijonus rublių (apie 850 tūkst. litų) Maskvoje įsigijo butą, o kiek vėliau už 700 tūkst. litų – apie 10 arų žemės Palangoje.
S. Rusakovo atstovaujamai užsienyje registruotai bendrovei „Olgser“ atseikėta apie 3 mln. litų. Be to, ETB milijoninės pinigų sumos buvo pervestos mažiausiai į šešių fizinių asmenų asmenines sąskaitas: A. – 3,7 mln. litų, B. – 7,5 mln. litų, C. – 3,9 mln. litų, D. – apie 100 tūkst. eurų ir 1,5 mln. litų, E. – 3,4 mln. litų, F. – apie 300 tūkst. litų.
Telieka turėti vilčių, kad Generalinė prokuratūra kada nors įvardys šiuos asmenis.
FAKTAI: Apie ETB
ETB buvo tapusi ne tik viena pagrindinių IAE verslo partnerių aprūpinant energetikus reikiama technika, bet ir kaip laimėjusi milijoninės vertės konkursą perkelti tinkamą naudoti kurą iš pirmojo reaktoriaus į antrąjį.
Šį konkursą bendrovė 2003 m. laimėjo kartu su Rusijos federaline valstybine įmone „Rusijos projektavimo ir mokslinių tyrimų kompleksinės energetinės technologijos“ bei Lietuvos energetikos institutu.
Dabar skaičiuojama, kad konkurso laimėtojams galėjo būti atseikėta nuo 12 iki 15 milijonų eurų – maždaug iki 50 milijonų litų.
Lietuvos energetikos institutas į ETB sąskaitą pervedė apie 12,5 mln. eurų (apie 45 mln. litų). Kiti pinigai keliavo tiesiai iš Ignalinos AE.
Iš viso už įvairias paslaugas bendrovei buvo pervesta apie 86 mln. litų.
Nežinia, už kokias paslaugas bendrovei 5,5 milijono eurų (apie 19 mln. litų) sumokėjo užsienyje registruota bendrovė „Langford“.
