„Mes labai džiaugiamės matydami čia daug jaunimo – ne tik berniukų, bet ir mergaičių, ir tikimės, kad po kelerių metų mes juo pamatysime aukštosiose mokyklose, ir jie dirbs ir konstruos tokius palydovus, kurie galės pasiekti ir tikrąjį kosmosą“, - teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus. „Viskas prasideda nuo noro, nuo idėjos, tai jie tų idėjų turi – matosi, kad pilni, dega ta idėja ir aš tikiuosi, jeigu ne visi, bet tikrai ateityje mes juos matysime šioje srityje dirbančius ir gaunančius konkretų rezultatą“ – tęsė KTU Transporto inžinerijos katedros prof. Algimantas Fedaravičius.
Vienas konkurso vertintojų komisijos narių, Kosmoso Technologijų ir Mokslo Instituto direktorius, lietuviškojo palydovo LitSat-1 technikos vadovas Domantas Bručas tikino, kad šiame renginyje dalyvavęs jaunimas turi įgijęs reikiamos kompetencijos konstruoti, skraidyti. Pasak jo, keletas dalyvių gali būti kviečiami prisijungti prie pirmosios lietuviškos kosmoso misijos – palydovo konstravimo bei paleidimo.
„Kalbant apie tai, iš tikrųjų, ar norėtumėm pakviesti kažką tai į pirmojo palydovo konstravimo darbus, taip be abejo, aš manau, kad čia yra žmonių, kurie galėtų prisidėti, kurie turėtų pakankamai kompetencijos ir svarbiausiai galbūt net pakankamai ne tiek kompetencijos, o noro“ – kalbėjo D. Bručas.
„Šie palydovai, kurie yra paleidžiami šiuo metu – į vieno kilometro aukštį, jie kosmoso nepasiekia. O Cubesatai, jie dažniausia gaminami aukštosiose mokyklose ir pagal mūsų planą, Cubesatas turėtų būti nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį ir iš ten paleistas į orbitą, kurios atstumas iki žemės yra maždaug keturi šimtai kilometrų ir Cubesatas pusę metų skries kosmose.“ – teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
„Konkurse dalyvavo daug aktyvaus jaunimo, kurie yra labai linkę į kūrybingumą, technologijų kūrimą ir matau, kaip jie serga už savo sukurtus produktus, kaip jiems sekasi ir aš labai tikiuosi, kad tai paskatins mūsų jaunuolius ir toliau kurti ir būti smalsiems, daryti inovacijas, siūlyti savo idėjas kitiems. Manau, kad konkursas yra labai gera pradžia tokioms idėjoms ir tokioms iniciatyvoms paskatinti ir labai tikiuosi, kad kitais metais šis konkursas bus pratęstas“, - svarstė Ūkio ministerijos inovacijų ir žinių visuomenės departamento inovacijų politikos skyriaus vedėja Vilma Purienė.
Konkurso metu skraidę bepiločiai orlaiviai jau šiuo metu yra pritaikomi kai kuriose sektoriuose. Naujosios technologijos bei inovacijos rūpi ir Lietuvos kariuomenei, kuri šiuo metu diegia inovacijas oro gynyboje, krašto apsaugoje.
„Tos technologijos yra ateities technologijos. Tai jau dabar matome daug užsienio šalių kariuomenių, kurios tas technologijas naudoja. Lietuvos kariuomenė – ne išimtis, taip pat naudoja dalį tų technologijų. Aš kaip karinių pajėgų atstovas, konkrečiau oro gynybos bataliono atstovas, tai iš savo pozicijų grynai žiūrint, tai šios technologijos labai praverčia mums, oro gynybininkams, kuriant takinius mūsų priešlėktuvinei ginkluotei“ - tikino Lietuvos kariuomenės oro pajėgų, oro gynybos bataliono operacijų skyriaus viršininkas, kapitonas Ovidijus Pilitauskas.
Įvykusių finalinių startų metu, CanSat konkurso dalyvių palydovai buvo leidžiami iš raketų į 1000 metrų aukštį, palydovai turėjo saugiai nusileisti ant žemės ir įrašyti skrydžio informaciją, kurią vėliau komandos apdorojo. Be privalomų užduočių komandos galėjo atlikti ir papildomas užduotis, pavyzdžiui, skrydžio metu perduoti skrydžio duomenis ir vaizdus arba saugiai paskraidinti žalią vištos kiaušinį. Tuo metu kitoje rungtyje besivaržę bepiločiai orlaiviai turėjo pasiekti 150-200 m aukštį, nuskristi reikiamą atstumą, aptikti horizontalius ir vertikalius taikinius, nuskaityti informaciją, įrašyti skrydžio duomenis ir saugiai nusileisti. Visa skrydžių metu gauta informaciją buvo pateikta vertinti konkurso komisijai.
Pirmąją vietą CanSat rungtyje laimėjo VGTU CanSat-1 komanda (Vilnius), antri – CANSAT Molėtai (Molėtai), treti liko Robotoidai (Kaunas). Bepiločių orlaivių konkurso dalyje pirmąją vietą pelnė Robonautai (Vilnius), antri – Vilniaus Licėjaus komanda (Vilnius), trečiąją prizinę vietą užėmė komanda CAPTURE (Vilnius). Po apdovanojimų ceremonijos dalyviai minėjo, kad finaliniais konkurso skrydžiais darbai nesibaigs. „Manau, kad čia yra toks skatinimas tuo užsiimti – modelių konstravimu, su žvilgsniu į ateitį, kad Lietuva turbūt gali ateityje gaminti tikrus palydovus, kuriems nereikalingi dideli kiekiai resursų, kurių Lietuva neturi, o pridėtinė vertė – milžiniška.“ – CanSat rungties pirmosios vietos nugalėtojas Tomas Žvinys.
Konkursu stengtasi populiarinti techninę kūrybą.
