Kova su knarkimu vyksta jau ne vieną šimtmetį. JAV patentų ir prekės ženklų biuras pirmąjį išradimą šioje srityje užregistravo bene 1874 metais. Nuo to meto buvo užfiksuota keli šimtai įvairiausių antiknarkimo įrenginių, kai kurie jų buvo net pradėti gaminti.
Vienas tokių – autonominis elektroninis prietaisas, jis buvo tvirtinamas prie ausies ir turėjo miniatiūrinį mikrofoną, kuris fiksuodavo knarkimo garsą bei stiprumą, be to, šis prietaisas turėjo ir atgalinio signalo generatorių. Kuomet žmogus pradėdavo knarkti, sustiprintas signalas būdavo pasiunčiamas jam į ausį ir pažadindavo. Vis tik, didžioji dauguma tokių išradimų taip ir liko pagaminti vienu egzemplioriumi.
Danijos kompanijos TannerMedico A/S atstovo, šią savaitę Lietuvos medikams pristačiusio naują kovos su knarkimu preparatą, Jan Otzen teigimu, keistų kovos būdų su knarkiančiaisiais galima aptikti ir šiais laikais. „Tiek Australijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje yra viešbučių, kurie ištisus aukštus paskiria tylai. Šiuose aukštuose dirba tarnautojai, kurie išgirdę knarkimą, beldžia į duris ir žadina svečią“, – pasakojo Jan Otzen.
Niekaip negalintys išsimiegoti aplinkiniai yra sugalvoję įvairiausių būdų, kaip bent kelioms akimirkoms nutraukti miegančiojo knarkimą. Populiariausi jų – užspausti nosį; paversti ant šono; pašvilpti; prie senų marškinėlių nugaros prisiūti kišenę, į ją įsiūti teniso kamuoliukus, kurie atsigulus ant nugaros sukeltų diskomfortą. Ir kraštutiniai – rinktis atskirus miegamuosius arba keisti partnerį ar partnerę.
