Stumiama stulbinamų valdžios pastangų renovacija Lietuvoje įsibėgėjo: atėjus žiemai keičiamos šildymo, karšto vandens, dujų sistemos, o žmonės gyvena viduramžiuose, su varvekliais palubėse. Statybininkai nesuka dėl to galvos, o gyventojai tvirtina, kad remontus iki šalčių nukėlė didžiulė biurokratija. Vienintelė valdžia toliau džiaugiasi „nuopelnais".
Butuose – varvekliai
„Akivaizdu, kad naujasis finansavimo modelis jau duoda vaisių. Šiuo metu Lietuvoje yra 58 renovuoti namus apsisprendusios bendrijos, o 25 investiciniai projektai jau išnagrinėti ir patvirtinti", – prieš kelias dienas trynė rankas aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Tikrasis vaizdas toks: poroje Panevėžio Marijonų gatvės daugiabučių statybininkai darbus pradėjo baigiantis spaliui. Už lango spustelėjus 14 laipsnių šalčiui, gyventojai neturi šildymo, karšto vandens. Viename tvarkomų namų odontologijos kabinetą turinti Liuda tvirtina, kad žmonės nebūtų sutikę renovuotis, jei būtų žinoję, koks pragaras jų laukia.
„Kad renovacija reikalinga – taip. Bet tik ne spalio mėnesį: nėra šildymo nuo pat sezono pradžios, karšto vandens – daugiau nei dvi savaites. Langai apledėję, butuose sienos supelijo. Kai kurie žmonės dėl to išsikėlė. Elektros sistema nebeišlaiko šildytuvų – išmušinėja saugiklius, dega laidai. O temperatūra kambaryje rytą siekia 6 laipsnius", – pasakojo panevėžietė.
Idėją įpiršo
Ji stebėjosi, kaip Šiaulių bendrovė „Nordlita" sutiko palikti žmones be šilumos.
„Aišku, kadangi name dauguma pensininkų, jiems pažadėta, kad už renovaciją nereikės mokėti, mokės Europos Sąjunga, ateis mažesnės sąskaitos. Daug kas sutiko, juk 70–mečius įtikinti labai lengva", – kaip gimė idėja renovuotis, pasakojo Liuda.
UAB „Nordlita" direktorius Gintaras Prėskienis tikino, kad renovacijos vėlyvą rudenį pageidavo patys gyventojai.
„Statybos leidimas išduotas tik spalio antrąją pusę, sutartis pasirašyta spalio 25–ąją. Bendrija nusprendė – viskas vyksta pagal sutartį", – tvirtino direktorius.
Vakar jis žadėjo, kad netrukus labiausiai šąlantiems gyventojams jau bus pradėta tiekti šiluma, karštas vanduo – dar per kelias dienas.
„O be centralizuoto šildymo yra ir kitų šildymo būdų: elektra, yra butų su židiniais. Tai ar yra problemų?" – klausė G.Prėskienis.
Algimantas Salamakinas – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys:
Žmonės sako: nerasite kvailių, kurie sutiktų renovuotis dabartinėmis sąlygomis. Bet ir toliau priimami kvaili sprendimai, pavyzdžiui, skirti 30 milijonų litų agitacijai. Ką, išleis bukletus, paleis telefonais žinutes. Ir viskas.
Yra įmonių, kurios jau dalyvauja konkurse – prašiau, kad ministerija atneštų planus, ką jie darys. Man atsakė: negalima atskleisti, kol konkursai neįvyko. Tad net neabejoju, kad bus išplauta 30 milijonų, o Aplinkos ministerijos valdininkai džiaugsis, kad nieko nereikia daryti.
