„Viskas turi būti skaidru, atvira ir kiek galima viešinama. Dėl to man net nekyla papildomų klausimų (...) Aš tikrai atėjau kurti ateitį, o ne praeitį, ir padaryti taip, kad toje ateityje čia daugiau nebūtų neskaidrių pirkimų, nedalyvautų įmonės, kurios kelia vienokias ar kitokias rizikas ir pavojus nacionaliniam saugumui“, – interviu BNS sakė L. Baužys.
Naujasis IAE vadovas tikina, kad vienas pagrindinių jo tikslų bus efektyvus projektų valdymas, juos įgyvendinant laiku ir pagal suplanuotą biudžetą.
„Tai yra pakankamai sudėtingas dalykas, projektai dažnai vėluoja, o tai išvirsta į papildomus pinigus. Todėl būtina projektus valdyti taip, kad būtų matuojami per tikslus, per laikotarpį, kad jie būtų įgyvendinami laiku, numatytoje apimtyje ir jų kaštai nedidėtų. Tai turbūt vienas didžiausių tikslų“, – kalbėjo L. Baužys.
– Didžioji jūsų karjeros dalis buvo susijusi su geležinkeliais – pastaruosius šešerius metus dirbote LTG, prieš tai dirbdamas „Orlen Lietuvoje“ ir „Mažeikių naftoje“ taip pat daugiausia buvote atsakingas už naftos produktų logistiką. Kodėl nusprendėte pasitraukti iš geležinkelių pereiti į energetikos sektorių?
– „Mažeikių nafta“ ir „Orlen Lietuva“ irgi buvo energetikos objektas. Be to, aš šešerius metus dirbau Būtingės naftos terminale ir buvau atsakingas ir už energetinį objektą, ir už magistralinius vamzdynus. Taigi, man tai nėra nauja sritis.
O pagrindinis dalykas – sakyčiau, esu pokyčių ir transformacijos vadovas. Akivaizdu, kad tai, ko dabar reikia šitai įmonei (IAE – BNS) – pirmiausia transformacijos ir virsmo iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, kuri vis tiek turėtų turėti savo identitetą. Man tai labai imponuoja. Taip pat imponuoja, kad pati įmonė nėra, kaip daugelis įsivaizduoja, uždaryta atominė elektrinė. Taip, elektros gamyba nevyksta, tačiau čia dirba 1,6 tūkst. darbuotojų – tai vienas didžiausių Lietuvoje darbdavių. Projektai – ypatingai svarbūs tiek nacionaliniu mastu, tiek dėl Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Tai yra didžiuliai projektai, o projektų valdymas, žiūrint iš mano pusės, turi didelį patrauklumą ir daug iššūkių.
Tai nėra kažkoks grįžimas atgal ar dar kažkas. Mano galva, tai yra vienas svarbiausių Lietuvos strateginių objektų ir jo sėkmė labai svarbi – viską padaryti laiku ir teisingai. Plius pats procesų valdymas ir efektyvinimas, kuris yra čia reikalingas.
– Kokius tikslus jums, kaip naujam vadovui, iškėlė IAE savininkė Energetikos ministerija bei įmonės valdyba?
– Pagrindas yra projektų valdymas, kuris visą laiką yra svarbus tiek kalbant apie laiką, tiek apie pinigus – kad visa tai būtų valdoma efektyviai. Dar vienas svarbus dalykas – organizacinė kultūra, organizacijos lygio kėlimas, kad ji būtų tiek tarp patraukliausių darbdavių, tiek kalbant apie ESG (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir gera valdysena – BNS) ir kitus reikalavimus, kad ji taptų kaip visos pažangios įmonės. Taip pat, kad įmonė, kuri iš kažkada buvusios elektros gamintojos tapo vartotoja, pirmiausia taptų neutrali aplinkai.
– Turbūt nesuklysiu, kad visas IAE darbas ir visi joje vykstantys procesai dabar yra sukoncentruoti į galutinę jėgainės veiklos pabaigą, kuri numatoma maždaug 2040-aisiais. Kokie pagrindiniai su jėgainės uždarymu susiję darbai laukia jūsų per artimiausius penkerius metus?
– Dabar nebandysiu aptarti kiekvieno atskirai, bet yra daug dalykų. Pirmiausia, vienas pagrindinių tiek man pradedant eiti pareigas, tiek dalyvaujant konkurse buvo visiška sauga – saugumas, branduolinė sauga, radioaktyvių atliekų sauga, žmonių sauga ir tai, kad nebūtų poveikio aplinkai, žmonėms ir panašiai.
Kadangi mes kalbame apie žmones ir jūs paminėjote 2040-uosius metus – tai yra pakankamai ilgas laikotarpis – reikia galvoti apie dabar dirbančių žmonių išlaikymą ir naujos kartos ugdymą, nes šitų kompetencijų dar ilgai reikės. Reikia pritraukti jaunąją kartą, ją ugdyti, galbūt bendradarbiauti su universitetais tam, kad būtų ruošiami branduolinės energetikos, branduolinės saugos, radioaktyvių atliekų ekspertai, kurių tikrai reikės.
Taip pat projektinis valdymas, kad projektai vyktų sėkmingai. Tai yra pakankamai sudėtingas dalykas, projektai dažnai vėluoja, o tai išvirsta į papildomus pinigus. Todėl būtina projektus valdyti taip, kad jie būtų matuojami per tikslus, per laikotarpį, kad jie būtų įgyvendinami laiku, numatytoje apimtyje ir jų kaštai nedidėtų. Tai turbūt vienas didžiausių tikslų.
– Šiuo metu vyksta jau ketvirtą kartą paskelbtas IAE atliekyno rangovo konkursas. Vieną kartą jis buvo nutrauktus įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl didesnių konkursų dalyvių pasiūlymų. Ką, jūsų akimis, būtų padaryti, kad tokios situacijos, kai rangovų paieška užsitęsia daugiau nei keturis metus ir reikia didinti darbų sąmatą, nepasikartotų?
– Su šiuo atveju aš nesu susipažinęs, todėl man būtų nekorektiška dabar jį kažkaip komentuoti. Su kiekviena diena žinosiu vis daugiau, tačiau nenorėčiau komentuoti to, su kuo nesu susipažinęs. (...)
Šiandien yra pirmoji mano darbo dienos pusė, kuomet visi procesai susiję su įvedimu į naujas pareigas, instruktažais.
– Ar Energetikos ministerija jums iškėlė kokius nors lūkesčius, susijusius su IAE veiklos skaidrumu? Kaip žinia, iki šiol tęsiasi teismai, kuriuose figūruoja buvę jėgainės vadovai – Darius Janulevičius, Osvaldas Čiukšys, įmonę persekiojo tam tikras neskaidrumo šleifas. Kaip jūs esate pasirengęs užtikrinti IAE vykstančių procesų skaidrumą?
– Pirmiausia, turbūt mano kaip kandidato pasirinkimas visiškai nekėlė klausimų dėl mano skaidrumo ar principų, su kuriais aš dirbau ankstesnėse įmonėse, kur vieni pagrindinių dalykų buvo skaidrumas, atskaitomybė ir interesų konfliktų vengimas. Mano supratimu, tai yra visiškas higienos klausimas, apie kurį net nereikėtų diskutuoti ir tai, manau, bus vienas pagrindinių dalykų, kuris buvo tiek mano ankstesnėje praktikoje, tiek bus dabar. Viskas turi būti skaidru, atvira ir kiek galima viešinama. Dėl to man net nekyla papildomų klausimų.
– O kaip dėl nacionalinio saugumo? Ilgą laiką IAE persekiojo ir Rusijos šleifas. Tai ir buvusios rangovės Vokietijos „Nukem“ pavyzdys, kuri vėliau tapo „Rosatom“ dalimi. Galiausiai vasarą atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad su Rusijos piliečiu susijusi bendrovė su jėgaine buvo sudariusi sutarčių už daugiau nei 200 tūkst. eurų. Ar IAE vis dar išlieka Rusijos interesų taikiniu? Kaip galima sumažinti tokias rizikas?
– Labiau kalbėčiau apie ateitį, o ne apie praeitį. Aš tikrai atėjau kurti ateitį, o ne praeitį, ir padaryti taip, kad toje ateityje čia daugiau nebūtų neskaidrių pirkimų, nedalyvautų įmonės, kurios kelia vienokias ar kitokias rizikas ir pavojus nacionaliniam saugumui. Tam Lietuvoje yra institucijos, kurios tai užtikrina. Mano pareiga, kad tiek projektai, tiek visas valdymas vyktų skaidriai, atitiktų teisės aktus. O jeigu yra reikalinga, tai yra nacionalinio saugumo komisija prie Vyriausybės, kuri ir galėtų įvardyti, ar konkreti įmonė kelia ar nekelia pavojaus. Todėl tai palikčiau institucijoms.
O mūsų darbas – kad pirkimai, jų sąlygos būtų skaidrūs, kad būtų didesnė konkurencija bei pritraukta daugiau rangovų ir nereikėtų rinktis iš vieno ar dvejų.
– Ar iš to, kiek bendravote su Energetikos ministerija, ministru ar įmonės valdyba, galima spręsti, ar IAE arba jos projektuose dar yra likę su Rusija susijusių pėdsakų ar šios šalies grėsmių, kurias nedelsiant reikėtų pašalinti?
– Kol kas to neaptarinėjome.
– Naujos jūsų pareigos sutampa su jūsų kadencijos pabaiga keleivių vežimo bendrovėje „LTG Link“. Ar nesvarstėte galimybių toliau tęsti karjerą „Lietuvos geležinkeliuose“?
– Mano sprendimas jau buvo priimtas anksčiau. Dar kartą sakau – esu pokyčių žmogus. Manau, kad tiek pačiam reikia nuolat mokytis, tobulėti, kurti ir daryti. Todėl kiek anksčiau buvo priimtas sprendimas nedalyvauti (naujoje „LTG Link“ vadovo atrankoje – BNS) ir leidau sau sudalyvauti kitame konkurse. Čia toks mano sprendimas – mes, vadovai, neturime laikytis įsikibę kėdės ir pasibaigus penkerių metų kadencijai turime žiūrėti toliau.
– Į „Lietuvos geležinkelius“ atėjote dirbti tapęs tuomečio bendrovės vadovo Manto Bartuškos pavaduotoju. Ar jo pasitraukimas galėjo lemti jūsų sprendimą palikti LTG?
– Ne, mano pokytis yra susijęs tik su kadencijos pabaiga. Kalbant apie tai, kokia organizacija dabar yra „Lietuvos geležinkeliai“, aš tikrai didžiuojuosi ir džiaugiuosi dabartine įmonės komanda, su kuria ką tik pasitvirtinome naują strategiją. Ji turi tikrai labai daug proveržio ir stiprių žmonių, ir išlydėjo mane tikrai su pačiais geriausiais palinkėjimais. Tie pokyčiai „Lietuvos geležinkeliuose“ įvyko pakankamai seniai – jau turbūt beveik du metai.
– Kur įsikursite tapęs IAE vadovu – liksite Vilniuje ar persikelsite į Visaginą?
– Mano darbo sutartyje nurodytos dvi darbo vietos – tiek biuras Vilniuje, Mėnulio gatvėje, kuriame dar nebuvau, tiek Visaginas, nuo kurio pirmiausia pradėjau. Dalis žmonių dirba Vilniuje, dalis – Visagine, todėl ir aš turbūt būsiu mobilus. Vilniuje yra daug institucijų, su kuriomis reikia palaikyti ryšį, todėl Vilnius niekur nedings.
– Galbūt kaip buvęs „LTG Link“ vadovas keliaudamas į Visaginą rinksitės keleivinį traukinį Vilnius–Turmantas?
– Ar keisdamas profesiją, ar gyvenamą vietą turi tam tikras vertybes ir aš manau, kad jos nepasikeis. Tvarumas, aplinkosauga visą laiką buvo tai, ką aš akcentuodavau ir asmeniškai taip gyvenu. Jeigu po Vilnių stengiuosi judėti pėsčiomis arba dviračiu (...), tai dažniausiai renkuosi ir viešąjį transportą. Turbūt bus momentų, kai negalėsiu keliauti traukiniu, nes IAE turi ir kitų objektų, kuriuos reikės aplankyti. Bet buvusiai komandai pasakiau, kad pasimatysime dar daug kartų ir duosiu grįžtamą ryšį apie traukinius, nes būsiu kliento batuose.
– Ačiū už pokalbį.
49-erių L. Baužys nuo 2001 metų dirbo tuometinėje „Mažeikių naftoje“ (dabar „Orlen Lietuva“), kur vadovavo už naftos produktų pervežimą geležinkeliais atsakingam padaliniui, vėliau buvo „Orlen Lietuvos“ vamzdynų ir jūros terminalų vadovas bei logistikos direktorius.
2017 metais jis pradėjo karjerą „Lietuvos geležinkeliuose“ tapęs LTG generalinio direktoriaus Manto Bartuškos pavaduotoju ir LTG Keleivių vežimo direkcijos vadovu, nuo 2019 metų rugsėjo vadovavo naujai grupės keleivių vežimo bendrovei „LG Keleiviams“, kuri vėliau pervadinta į „LTG Link“.
