NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje inžinieriai siūlo Žemę nuo mirtinai pavojingų asteroidų gelbėti gravitaciniais traktoriais.
Tai specialūs kosminiai laivai, kurie, prisiartinę prie Žemei pavojingu kursu skriejančių asteroidų, savo gravitacijos jėga „nuvilktų“ juos į šalį. „Kosminius traktorius“ būtų galima naudoti tais atvejais, kai asteroidui iki susidūrimo su mūsų planeta reikia apskrieti daugiau nei vieną orbitą, praneša „New Scientist“.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje (JAV) atlikto tyrimo rezultatai patvirtino, kad silpnas šalia asteroido esančio kosminio laivo gravitacinis laukas gali nukreipti nuo pražūtingo kurso hipotetinį 140 metrų skersmens asteroidą. Toks dangaus kūnas sukeltų didelę katastrofą, jei įsirėžtų į Žemę.
„Iki šios studijos rezultatų paskelbimo „gravitacinio traktoriaus“ technikos naudojimas buvo svarstomas tik kaip viena iš galimų problemos sprendimo koncepcijų, – sakė Pietvakarių tyrimų instituto Boulderyje (JAV) mokslininkas Clarkas Chapmanas. – Nors iš esmės ši koncepcija nesusilaukė rimtos kritikos, kai kuriems iš mūsų atrodė, kad ši idėja, nors ir atrodo patraukli, vargu ar būtų naudojama realiomis aplinkybėmis. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrimas pateikė tvirtą inžinerinį šios koncepcijos pagrindimą. Nors mes ir anksčiau tuo neabejojome, dabar tuo gali įsitikinti visi.“
Kokio būtent gravitacinio „postūmio“ reikėtų norint nukreipti asteroidą nuo kurso, priklauso nuo to, prieš kiek laiko iki numatomo susidūrimo prie jo priartės „gravitacinis traktorius“, ir kokie bus asteroido orbitos pokyčiai per laiko intervalą, sakė buvęs NASA astronautas Rusty Schweickartas, vadovaujantis šį tyrimą finansavusiam fondui.
Kai kuriais atvejais asteroidas, prieš pasiekdamas būsimą orbitą, kuria skriedamas susidurtų su Žeme, turi „pralįsti“ pro tam tikrą kosminės erdvės „rakto skylutę“, rašo „New Scientist“. Jeigu jis nepasieks konkrečios kosminės erdvės vietos, kuri gali būti vos kelių šimtų metrų ilgio, jis nepataikys į Žemę.
Pasak specialistų, būtent tokiais atvejais galima pasitelkti „kosminius traktorius“. „Gravitacinis traktorius nėra galiūnas, bet jis veikia preciziškai. Jis gali labai nežymiai pakeisti asteroido orbitą, tačiau to visiškai pakaks, kad jis „nepataikytų“ į „rakto skylutę“, - aiškina R. Schweickartas.
Gerai žinomas asteroidas „Apofis“ (Apophis) pro tokią „rakto skylutę“ galėtų „pralįsti“ 2029 metais. Jei taip atsitiks, po 7 metų jis pataikytų į Žemę.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje Pasadenoje buvo nagrinėjamas kitoks scenarijus, kai asteroidas aptinkamas tik tada, kai jo susidūrimas su Žeme tampa neišvengiamas. Tokiu atveju vien „kosminis traktorius“ nepadės.
Pirmiausia į atlekiantį dangaus kūną būtų pasiųstas kosminis laivas, kuris turėtų įsirėžti į jį kaip „Deep Impact“ misijoje 2005 m., kai į kometą pataikė kosminis zondas. Toks susidūrimas kur kas labiau pakeistų asteroido orbitą, tačiau tokie pokyčiai nebūtų kontroliuojami. Po to darbo imtųsi „gravitacinis traktorius“.
Maždaug 1 tonos svorio kosminis laivas prisiartintų prie asteroido maždaug 150 metrų atstumu. „Traktorius“ sukurtų silpną gravitacijos jėgą, kuri asteroido greitį kiekvieną dieną mažintų vos po 0,22 mikrono per sekundę. Tačiau ilgainiui to pakaktų, kad asteroidas būtų „nuvilktas“ į šalį nuo „rakto skylutės“.
Pirminės šio tyrimo išvados buvo paskelbtos Baltimorėje surengtoje Asteroidų, kometų ir meteorų tyrimų konferencijoje, skelbia „New Scientist“.
