Kavinės įkūrėjas Antanas Gumauskas įsitikinęs, kad plėtoti šį verslą nebus lengva dėl silpnos kavos kultūros Lietuvoje.
„Klientas gali pasiskųsti, kad kava yra rūgšti, tačiau tai bus pirmas įspūdis jam ragaujant tikro šio gėrimo. Jei žmogus visą gyvenimą kavą gėrė kaip kartų produktą, dabar prasidės tikrasis jos vertinimas.
Sovietmečiu žmonės gėrė vietinį konjaką ir manė, kad toks jis ir yra. Vėliau paragavo prancūziško ir prie senojo skonio nebegrįžo. Esu įsitikinęs, kad mes esame pionieriai ir atliekame sunkų darbą, kuris mums neša tokias problemas kaip didžiulės elektros sąskaitos, tačiau tai darome dėl aistros kavai“, – teigė jis.
Idėja gimė Vokietijoje
Pasak A. Gumausko, Lietuvoje antroji kavos banga, kurią pasaulyje sukėlė tokie kavos tinklai kaip „Costa“ ir „Statbucks“, dar tik siekia aukščiausio savo taško ir nežinia, kada duš. Sumanymas išprovokuoti trečiąją kavos ragavimo bangą jam gimė gyvenant Vokietijoje.
„Dešimt metų gyvenau Berlyne. Prieš penkerius metus paragavau vienos kavos ir supratau, jog galiu paaukoti pusvalandį, kad galėčiau dar jos išgerti. Nesu pamišęs dėl šio gėrimo, neturiu 15 metų patirties šioje srityje, bet žinau, kaip ruošti kavą, kad klientas išeitų šypsodamasis. Man ir patys žmonės papasakoja, kas yra gera kava“, – atviravo A. Gumauskas.
„No Sugar“ vadovas sakė, kad lietuviams iki šiol rūpėjo tiesiog gerai praleisti laiką prie kavos puodelio. Kava tapo nebyliu pokalbio svečiu, bet ne jo objektu.
„Pasaulyje ta kultūra jau yra susiformavusi, o pas mus dar ne. Žmonėms reikėjo gero produkto: pradedant kavos pupelėmis ir baigiant jos virėju. Kavą norime pateikti kaip patiekalą ir leisti ja mėgautis. Deja, neturime konkurentų, kurie leistų tobulėti. Reikia atskirti, kad vieni pardavinėja pojūtį, patogumą, kai gali atsisėti ir ramiai išgerti kavos. Mes norime klientui pasiūlyti skonį, kad jis atskirtų citrusinių vaisių aromatą kavoje, atpažintų Kenijos, Brazilijos skonius“, – pastebėjo jis.
Kalbantis prie mokyklos laikus menančio darbų kabineto stalo su spaustuvais A. Gumauskas pabrėžė, kad apie nesubtilią Lietuvos kavos rinką atsiliepia ir tiekėjai.
Skonis turi kainuoti brangiai
„No Sugar“ kavą įsiveža iš Estijos, nes tik ten, pasak vadovo, galima gauti tinkamai skrudintų pupelių.
„Gera žaliava yra brangi. Tai gali atbaidyti klientą. Taip pat svarbus skrudinimas. Galima gauti gerai skrudintos kavos ir Lietuvoje, tačiau antrąkart taip gerai skrudintos kavos gali ir negauti. Dabar kavą vežamės iš Estijos, kilogramas tokios kavos kainuoja maždaug 150 litų“, – atskleidė jis.
Ši kava turės patirti spaudimo „pragarą“, sukuriamą gerai kavos mėgėjams žinomo kavos aparato „La Marzocco“. Pastarojo kaina, pasak pašnekovo, prasideda nuo 13 tūkst. eurų. Žmogus, išsinešantis tokią kavą, būtų palydėtas itališkų keiksmažodžių lavinos.
„Vokietijoje yra vienintelė įmonė, kuri nieko kito negamina, tik vieno dizaino trijų skirtingų dydžių puodelius. Storo porceliano puodelis laiko šilumą, speciali forma sukuria kavos cirkuliaciją jame. Todėl mes neturim išnešti skirtų espreso puodelių“, – gardžiojo gėrimo paslaptis atskleidė A. Gumauskas.
Švies klientus
Neretai kavinėse galima išgerti espreso kavos, tad „No Sugar“ vadovas ir čia įžvelgia problemą, kai žmonės paprašo kavos išsinešti.
„Reikia klientui paaiškinti, kad tai nėra espreso, kurią reikia išgerti per pirmas penkiolika sekundžių, nes paskui keičiasi skonis. Žmogus nežino, kas yra kava, dėl to mes tai aiškinime. Galbūt atsiras kitas konkurentas, kuris taip pat aiškins, kas yra V60 ar „Aeropress“ gaminimo būdas. Svarbiausia neskubėti ir atrasti skonį“, – svarsto verslininkas.
Norėtųsi tikėtis, kad trečioji kavos banga neatsimuš į nuolaidų ir akcijų molą. Kartu nesinorėtų, kad „No Sugar“ ateityje taptų vis dar savęs beieškančių, ūbaujančių paauglių traukos centru.
Karolis Birgilas
