„Stebuklinga Spanguolė“ yra pasaka mažiesiems skaitytojams. Čia atgyja gamta, jos kuždesys įgyja regimą kūną, girdimą balsą paukščių sparnais, gėlių vainikais pasipuošusiuose veikėjuose. Jie gyvena kvepiančių čiobrelių kilimais apklotose pilyse, vėjuotame gamtos būtybių balse ir, svarbiausia, Lietuvos rubinais – spanguolėmis, nusėtame raiste.
Spanguolė kūrinyje yra visur, ji atveria ir užbaigia jo siužetą. Paragavęs stebuklingos spanguolės, pagrindinis herojus Algiukas pakliūva į Lietuvos motinos gamtos karalystę, kurioje sutinka žvėrių, paukščių, augalų, vėjo, vandens, ugnies galiomis apdovanotų fantastinių veikėjų. Kūrinyje kalbama apie žmogaus ir gamtos draugystę. Draugystei, buvimui kartu reikalingas pokalbis, gebėjimas matyti vienam kitą, todėl pasakoje gamta yra sužmoginama, o žmogus sugamtinamas.
