Uostamiesčio prekeiviai Žemės ūkio ministerijos idėją sureguliuoti prekybą turguje čia įrengiant kasos aparatus vadina absurdiška.
Kalbos apie Žemės ūkio, Finansų ministerijų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sumanymą įvesti apskaitą turgavietėse uostamiesčio senajame turguje vakar netilo nuo pat ryto.
Tuo metu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ramina, kad ketinimas taikyti pridėtinės vertės mokestį turguje parduodamoms maisto prekėms neturėtų kelti nerimo nei sąžiningiems ūkininkams, prekiaujantiems sava produkcija, nei močiutėms, prie kuklios pensijos prisiduriančioms pajamas, gaunamas iš savo darželio derliaus pardavimo. Esą naujoji tvarka skirta spekuliantams sudrausminti ir šalies ūkininkams paremti.
Diegs greitai
Anot ŽŪM atliktos analizės, Lietuvoje šiuo metu veikia 101 turgavietė, kuriose ūkininkai sudaro vos trečdalį prekeivių. Esą didžiąją dalį veikiančių turgaviečių ploto nuomoja prekybininkai, kurie perpardavinėja vietinę ar užsienio šalių žemės ūkio produkciją.
Kadangi jie nemoka 19 proc. siekiančio pridėtinės vertės mokesčio, manoma, kad, nesureguliavus šios srities, perpardavinėtojų aktyvumas tik augtų. Tad nuspręsta, kad tokių prekiautojų darbo vietose turi būti įrengti kasos aparatai.
Manoma, jog įteisinus prekybos apskaitą, turguose sumažėtų šešėlinės ekonomikos mastas. Naująją tvarką ketinama, suderinus ją su savivaldybėmis, į gyvenimą paleisti jau nuo šių metų vasario 1-osios.
Senajame turguje kalbinti žmonės, ne vienerius metus prekiaujantys įvairiomis maisto prekėmis, teigė, kad šis sumanymas - bene nesuprantamiausias valdžios žingsnis turgaviečių prekeivių atžvilgiu per pastaruosius porą dešimtmečių.
Baiminasi žlugdymo
Pokalbininkų teigimu, daug bėdų sukeltų kasos aparatų eksploatacija, nes jiems pajungti turgavietėje nepakaktų kištukinių lizdų. Žmonės piktinosi, kad labiausiai kliūva tiems, kurie ir šiaip pareigingai moka mokesčius, turi licencijas prekiauti, kontroliuoja prekių kokybę.
„Tų, kurie prekiauja pakelėse, neva nesugaudysi. O čia, jeigu jau stojai prie prekystalio, tai ir vark“, - neslėpė pasipiktinimo prekeiviai.
„Kuo daugiau mokesčių - tuo sunkiau. Prastesnio meto prekybininkams per visą mano darbo turguje laiko nėra buvę. O dirbu jau per 15 metų“, - nelinksmai kalbėjo mėsininkas Saulius iš Veiviržėnų.
Kai kurių prekiautojų nuomone, šie valdžios žingsniai - ne kas kita, kaip noras sužlugdyti smulkųjį verslą.
„Aišku, kad prekybos centrų fone mes su savo namų gamybos produkcija esame šašas“, - kalbėjo moterys, prekiaujančios raugintomis bei virtomis daržovėmis.
Ponia Violeta iš Slengių, senojoje turgavietėje prekiaujanti raugintais agurkais, burokėliais bei kitais virtuvėje pravarčiais naminiais gaminiais, mano, jog papildomi mokesčiai sunaikintų turgų.
„Maža to, kad liepė įsigyti patentą, juk dar kainuoja ir žemės apdirbimas, technika. Vis dėlto savarankiškai susikuriame sau darbo vietas, o dabar ir tai norima atimti“, - nuogąstavo moteris.
Tik maisto prekėms
Žemės ūkio ministro patarėjas Mindaugas Kuklierius skubėjo nuraminti nerimaujančius prekybininkus. Anot pokalbininko, planuojama diegti tvarka labiausiai orientuota pažaboti perpardavinėtojus.
Ministro patarėjas patikino, kad ji neliečia prekiaujančiųjų šalies ūkininkų. „Jiems pakanka turėti ūkininko pažymėjimą, kuris liudys jų statusą“, - sakė M. Kuklierius.
Taip pat neturi pagrindo ir nuogąstavimai, neva kėsinamasi atimti paskutinį kąsnį iš močiučių, prekiaujančių savais obuoliais - 100 tūkst. litų per metus apyvartos nepasiekiantiems prekybininkams PVM mokėti nereikės.
O štai perpardavinėtojų įžūlumas, M. Kuklieriaus teigimu, peržengia ribas.
„Viena vertus, jie įgudo žaisti PVM. Užsienio šalyse, kur šis mokestis mažesnis, įsigiję mėsos, daržovių ar sausainių, čia juos parduoda daug brangiau. Be to, jau ne vieną kartą pasitaikė atvejų, kad pakuotėje su lietuviška etikete įdėtas užsienietiškas gaminys“, - pasakojo M. Kuklierius.
Pokalbininko pastebėjimu, daugiausia siūlymu dėl naujosios tvarkos piktinasi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija.
„Tačiau jiems mūsų projektas iš tikrųjų nėra labai aktualus. Mes kalbame tik apie maisto produktų prekybos reglamentavimą. Tačiau, galimas daiktais, Finansų ministerija nuspręs diegti svertus prekiaujantiesiems drabužiais bei plačiojo vartojimo prekėmis turguose“, - sakė M. Kuklierius.
Valerija Lebedeva
