24-erių metų atletė trišuolio rungtyje startuos liepos 30 d. Jeigu įveiks atranką, finalas vyks rugpjūčio 1 d.
Tokijo olimpinės žaidynės jai bus pirmosios karjeroje. Lietuvos rekordo (14,43 m., – aut. past.) autorė čia sau kelia vieną tikslą – būti tarp dvylikos stipriausių.
„Jeigu tu čia patekai, turi tam tikrų tikslų. Visi nori finalų. Mano atveju, finalas jau yra 12-vieta. Tikslas nelengvas, bet jis ir yra pagrindinis“, – teigė D. Zagainova.
Tikėtis gerų rezultatų leidžia ir gera sportinė forma.
„Tai yra mano trenerių darbas, bet ką rodo treniruočių rezultatai – viskas yra pagal planą, o gal net geriau. Traumų buvo uždarų patalpų sezono metu, dabar skųstis negaliu, visks yra tvarkoje“, – šypsojosi olimpietė.
Kartu ji pažymėjo, kad vien patekimas į žaidynes buvo itin sunkus – buvo taikomi aukščiausi normatyvai per visą istoriją, kurių kartais užtektų ir medaliui Europos ar pasaulio čempionatuose.
Japonijoje ji – jau kurį laiką. Kartu su kitais šalies olimpiečiais lengvaatletė aklimatizavosi ir sportavo Hiracukoje. Šį kartą ji džiaugėsi gera aklimatizacija, nes atvykdama į Japoniją atsivežė ir nemalonų praeities bagažą.
„Prieš kelis metus turėjau labai blogą patirtį. 2017 m. universiadoje Taivane labai sunkiai aklimatizavausi, kad net neatsimenu savo varžybų. Dėl tų patirčių turėjau baimių prieš važiuodama čia, bet labai džiaugiuosi, kad man padėjo gerai pasiruošti, praėjau tam tikrą jet lago protokolą. Ir viena geriausiai aklimatizavausi – nebuvo nė vienos nakties, kad nemiegočiau“, – pasidžiaugė ji.
Nebaisios šuolininkei ir oro sąlygos – prieš skrisdama į Tokijo karščius ji prisijaukino ir lietuvišką saulę.
„Aš net sakiau, kad man Lietuvoje buvo panašios sąlygos ir drėgniau. Sportuodavau 11-13 val. tiesioginėje saulėje. Čia man nebuvo problema ir iššūkis“, – apie svilinantį karštį teigė sportininkė.
Pirmieji D. Zagainovos įspūdžiai iš olimpinio kaimelio – puikūs, tačiau šios olimpinės žaidynės yra kitokios nei visos. Lietuvė dirba ir su užsienio treneriais, tačiau nesimato ne tik su jais, bet ir kitais pažįstamais atletais.
„Hiracukoje turėjome labai geras sąlygas – stadionų, maisto prasme viskas buvo gerai. Atvažiavus į kaimelį labai geri įspūdžiai. Pamatai, pajauti energetiką. Čia jauku, ramu, galbūt dėl to, kad gamta šalia, kanalas.
Draugų, pažįstamų sutinku daug ir iš įvairių šalių. Smagu visą laiką persimesti keliais žodžiais, pamojuoti.
Įsivaizduokite, kad jeigu kas užsikrėstų, iškristų visa komanda. Todėl nedalyvavau žaidynių atidaryme. Bijome kontaktų, bijome, kad dėl mūsų iškris komanda. Nėra per didelės panikos, bet yra priemonės – tu nebendrauji artimai su draugais užsieniečiais, su kuriais norėtum pabendrauti.
Hiracukoje buvome griežtoje izoliacijoje, bet visi žino, dėl ko tai daro“, – nesiskundė ji.
