Jis teigia sulaukęs įtikinamo premjero Sauliaus Skvernelio prašymo padėti dabartinėje sudėtingoje situacijoje.
„Man premjeras tik tiek pasakė, kad preliminariai kalbėjosi ir prezidentė neprieštaravo (kandidatūrai – BNS)“, – telefonu BNS ketvirtadienį sakė A. Monkevičius, paklaustas, ar tikisi Dalios Grybauskaitės palaikymo.
62 metų A. Monkevičiaus kandidatūrą į švietimo ministrus Vyriausybės vadovas prezidentei pateikė trečiadienį.
A. Monkevičius švietimo ir mokslo ministru jau yra buvęs trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000–2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001–2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006–2008 metais.
„Sprendimus svarbu grįsti dialogu“
„Sutikau todėl, kad buvau kalbinamas kurį laiką. Šiek tiek ir Seimo komiteto pirmininkas (Eugenijus Jovaiša – BNS) užsiminė, bet galiausiai premjeras buvo pasikvietęs ir gana įtikinamai paprašė patalkinti šiuo metu. Jeigu kalbėti žmogiškai, man nėra didelio asmeninio intereso, darbų daug ir įdomių yra ir universitete. Tikrai dabar sudėtingas ir svarbus etapas yra mums, bet galbūt mano patirtis yra svarbi ir reikalinga. Kai ką matau, kaip būtų galima daryti“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Rektorius šią savaitę su šeima ilsisi Kanarų salose ir apie savo vizijas, švietimo reformas sakė kalbėsiąs vėliau – kitą savaitę grįžęs po atostogų į Lietuvą.
„Bet mano bendri principai yra, kad visada viešajame valdyme svarbu visus sprendimus pagrįsti dialogu, įsigilinti į tai, kaip galima tuos pokyčius įgyvendinti optimaliu būdu. Tiek žinant finansinius išteklius ir matant įsitraukimą. Be galo svarbu, kad įsitrauktų kiek galima daugiau suinteresuotų šalių suprasdamos tų pokyčių svarbą ir patikėtų“, – kalbėjo kandidatas į ministro pareigas.
Anot jo, įvairių pertvarkų architektų gali būti daug, bet gerokai svarbiau pats įgyvendinimas.
„Visuomet bet kokių pokyčių sėkmė yra susijusi, kad žmonės jais patiki, užsidega, įsitraukia ir patys nori juos įgyvendinti. Čia yra, matyt, tokia silpna vieta“, – svarstė A. Monkevičius.
Jis teigė ketinąs tartis ir su šiuo metu laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu. Pastarasis buvo sulaukęs palankių streikavusių mokytojų profsąjungų atstovų vertinimų dėl pastangų kalbėtis, aiškintis ir bandyti spręsti mokytojų etatinio apmokėjimo problemas.
„Aš manau, kad dabar laikinai einantis pareigas ministras Rokas Masiulis yra pasižiūrėjęs kaip ekonomistas, valdymo specialistas į kai kuriuos dalykus, tikrai būtų įdomu susitikti su juo, jeigu jau būčiau paskirtas. Aš negaliu pasakyti, kad viską žinau iki detalių. Aišku, čia yra daug klausimų ir su mokytojų situacija, tuo rengimu, perspektyva. (...) Čia reikės daug dėmesio“, – pripažino A. Monkevičius, paklaustas, ar reikia taisyti kai kurias pirmtakės Jurgitos Petrauskienės inicijuotas švietimo reformas.
Nenori priklausyti jokiai politinei jėgai
Jis taip pat tikino, kad eidamas ministro pareigas gebėsiantis atsiriboti nuo reformuojamo M. Romerio universiteto interesų. Šiam A. Monkevičius vadovauja nuo 2015-ųjų.
Seimas pernai gruodį priėmė nutarimą pradėti Mykolo Romerio universiteto (MRU) prijungimą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Iki šių metų vasario 15-osios turi būti parengtos MRU prijungimo prie VGTU sąlygos, reorganizavimo planas ir naujas VGTU statutas.
„Užėmus vienas pareigas, kitų reikia atsisakyti ir labai skaidriai deklaruoti. Bet kokie sprendimai turi būti nukreipti į bendrą interesą, tai nemanau, kad čia problemos, nes bet kokį žmogų paėmus, vis tiek jis bus vienaip ar kitaip susijęs. Bet šiaip, manau, kad čia problemos nėra, nes mes gana konstruktyviai šiuo metu dalyvaujame tuose pokyčiuose, niekur neužėmėme kažkokios nekonstruktyvios pozicijos, matėme tą bendrą interesą“, - kalbėjo A. Monkevičius.
Jis anksčiau yra sakęs, kad yra už aukštojo mokslo reformavimą, tačiau teigė, jog esminiu reformos tikslu turėtų būti aukštojo mokslo kokybė, o ne formalus įstaigų jungimas, be to, akcentavo konkurencingumo aukštajame moksle išsaugojimo svarbą.
A. Monkevičius 2000–2008 metais dvi kadencijas buvo renkamas į Seimą ir jame dirbo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijoje.
Šiuo metu vėl sukdamas į politiką, A. Monkevičius teigė toliau siekiančių politinių tikslų neturįs ir šiuo metu nesąs susijęs su jokia politine partija.
„Aš į politiką grįžtu nesiangažavęs kokiai nors atskirai politinei jėgai, paprasčiausiai daugiau kaip žmogus, kuris turi patirties šitoje srityje. Mane ir angažavo tai, kad reikalinga šita patirtis ir galbūt kažkokios mano savybės. Aš pats kritiškai tai vertinu, bet manau, kad tam tikrą patirtį turiu, nes teko šitoje srityje dirbti ir nemažai metų“, – sakė jis.
Kita vertus, pasak A. Monkevičiaus, jam imponuoja dabartinės S. Skvernelio Vyriausybės programa.
„Galvoju, kad man dabar visiškai nederėtų ir nenoriu priklausyti kokiai nors ideologinei ir politinei jėgai, bet turiu pripažinti, kad dabartinė politinės daugumos programa, kurią galima apibūdinti kaip pastangas siekti dermės, tvarumo, taip pat iškelti tikslai, uždaviniai Vyriausybės programoje yra gana racionalūs ir man priimtini“, – pridūrė kandidatas.
Dalyvauti būsimuose rinkimuose, pasak A. Monkevičiaus, „tokios minties niekada nebuvo“.
Premjeras S. Skvernelis teigė, jog jei būtų patvirtintas, A. Monkevičius nespėtų prisiekti šioje Seimo sesijoje, ji baigiasi šią savaitę. Valdantieji svarsto galimybę šaukti neeilinę sesiją vasario pradžioje.
Naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro ieškota po to, kai premjeras gruodžio pradžioje atstatydino iki tol šias pareigas ėjusią J. Petrauskienę. Tuomet pareigų taip pat neteko aplinkos ir kultūros ministrai.
J. Petrauskienė atstatydinta tuo metu, kai vyko mokytojų profesinės sąjungos streikas dėl etatinio darbo apmokėjimo. Jis truko ilgiau nei mėnesį.
Buvusi ministrė sulaukė daug kritikos dėl kai kurių švietimo sistemoje vykdytų pertvarkų, kaltinta jas vykdžiusi skubotai, neapgalvotai ir nesitardama su švietimo bendruomene. J. Petrauskienė šią kritiką atmetė ir tikino sulaukianti priekaištų dėl vykdomų nepopuliarių, bet reikalingų pertvarkų.
Be to, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gruodį nustatė, kad J. Petrauskienė pažeidė įstatymą nedeklaravusi sandorio su banku ir nenusišalinusi nuo sprendimų ministerijoje bei pavaldžiose įstaigose, kai viešuosius pirkimus laimėdavo jos sutuoktinis Evaldas Petrauskas.
