Molėtų rajono savivaldybėje esantis, tačiau vos 26 kilometrų atstumu tris miestus – Anykščius, Molėtus ir Uteną – skiriantis Pagulbio kaimas yra viena populiariausių vietų Lietuvoje, kurią žmonės renkasi svarbiausioms savo gyvenimo šventėms paminėti.
„Pagulbio“ sodybos kompleksą prižiūrinti ir jame renginių reikalus derinanti Aliona Jakutienė pasakoja, kad šios sodybos istorija be galo įdomi, o pirmąjį pastatą komplekse dar prieš kažkur aštuoniolika metų įsigijo jos uošvis Kazimieras Jakutis:
„Pagulbis“ yra mano uošvių, tačiau jau ketverius metus čia vykdau veiklą, rūpinuosi sodyba, todėl atsakomybė prižiūrėti tvarką atiteko man. Uošvis anksčiau sodybą turėjo sau, neleisdavo jokių žmonių, o ir renginiai vykdavo nemokamai, tačiau taip nutiko, kad prieš keturis metus, mano vyro brolis ieškojo panašios vietos, kur tuoktis.
Visi kartu sprendėme ir nusprendėme, kad kam ieškoti, kai turime tokią gražią erdvę, tad taip ir sugalvojome pradėti visas renovacijas, kurios vėliau išaugo į dar didesnes ir taip sodyba toliau liko sau. Kadangi aš dirbau visą laiką su renginiais, tai klausimų daugiau ir nekilo, kas galėtų vykdyti toliau „Pagulbio“ veiklą.“
Sodyba „Pagulbio“ vardu pavadinta ne šiaip sau – tai kaimo pavadinimas, kuriame ji yra, o taip pat ir šalia esančio ežero asmenvardis. Ši sodyba buvo visiškai apleista iki tol, kol ją nusipirko ir jau apie 17-18 metų turi K. Jakutis. Aliona tikina, kad be galo įdomi ir pačios sodybos istorija.
„Praėjusio šimtmečio pradžioje sodyba priklausė Maželiams, kurie ją statė kopijuodami to meto dvarus, todėl ji yra tikrai įdomi ir gausi įvairiausių arkų, turi aukštas lubas, namas yra netradicinis. Vėliau, ištrėmus Maželius, šioje sodyboje vykdavo pamokos vaikams, o paskui sodyba tapo niekam nebereikalinga ir daug metų stovėjo apleista pamiškėje“, – teigia A. Jakutienė.
Vieta, kuri alsuoja autentika
Aliona Jakutienė pasakoja, kad pirmiausiai „Pagulbis“ buvo tik viena sodyba, kurią pačią pirmąją įsigijo jos uošvis. Tačiau, laikui bėgant, suprato, kad vietos šiek tiek mažoka, todėl įsigijo viską, kas buvo sodybos valdose – pirtį, kluoną ir daržinę:
„Iš viso „Pagulbyje“ dabar yra šeši pastatai, kurie buvo taip pat visi apleisti, kuomet renovavo pagrindinį sodybos namą. Vėliau, po truputėlį pradėjo renovuoti ir visus kitus namus, tačiau didžiausia ir pagrindinė renovacija buvo atlikta prieš tris metus, kuomet sugalvojome, jog į „Pagulbį“ įsileisime ir žmones.
Kluonas buvo be galo apleistas, tačiau jis alsavo tikra autentika, todėl norėdami jį atrenovuoti, bet neprarasti autentiškumo, į pagalbą pasikvietėme architektą, kuris padėjo visą tai įgyvendinti. Ieškodami tokių pačių panašių kluonui medžiagų, uošvis nupirko kitame Lietuvos gale panašų kluoną, iš kurio dalių ir buvo atstatytas mūsų „Pagulbio“ kluonas.“
Ir iš tiesų, atvykus į „Pagulbio“ teritoriją, svečiai neretai pasijaučia tarsi grįžę keliomis dešimtimis atgal į praeitį. Aliona tikina, kad dažnas svečias tikina, jog pateko į senovę, į savo vaikystę, kuomet vasaras leisdavo pas močiutę kaime.
„Modernumo pas mus yra, tačiau jo čia – labai mažai, nes visi pastatai autentiški, tik tam tikra dalis jų yra atkurta. Tikrai, jog galima pasijusti taip, kad sugrįžome į vaikystę, jaunystę“, – šypsosi moteris.
Pagrindiniame sodybos pastate net keli specialūs kambariai, kuriuose gali apsistoti čia pailsėti atvykę svečiai. Name yra ir mokytojų, bibliotekos, rojalio, vasaros, didžiosios virtuvės ir draugystės kambariai. O kiekviename jų – unikalūs, išsaugoti praėjusio šimtmečio daiktai.
„Išsaugojome sodyboje kambarius tokius, kokie jie buvo dar tada, kai čia veikė mokykla. Todėl ir pavadinimai yra pagal paskirtį. Juose galima rasti įvairiausių įdomių senovę primenančių daiktų, knygų bibliotekoje. Kaip aš sakau, retas, kuris įsivaizduoja, bet čia nėra standartinis viešbutis, kokio gali tikėtis.
Čia atvykę žmonės papuola tarsi į Rumšiškes ir miega šimtametėje senovinėje lovoje, užsikloja išlaikytais audiniais, randa įvairiausių senų rakandų. Net mūsų durys yra išlikusios su klemkomis (aut. past. senovinėmis durų sklendėmis), kurias reikia suspausti ir jų dauguma net nėra matę, nežino kaip elgtis.
Tikrai, to žavesio čia netrūksta ir ypatingai smagu man matyti, kad čia be galo patinka būti vaikams, nors anksčiau maniau, kad jie neturės ką veikti, bet pasirodo yra atvirkščiai – randa veiklos, apžiūrinėja viską ir puikiai leidžia laiką“, – džiaugiasi Aliona Jakutienė.
Emocijos, kurios atperka viską
„Pagulbis“ taip pat puikus ir tuo, kad aplinka, kuri alsuoja autentika ir praeitimi bei istorija – puikiai įkvepia kūrybai. Čia smagu pasivaikščioti ir po senųjų liepų alėją arba tiesiog prigulus ramiai sau mėgautis saulėtoje verandoje bei taip pat atsipūsti pirtelėje, kurios viduryje auga sena obelis.
„Yra ir daug sūpynių, turime daugybę pramogų ir kitokių įvairiausių edukacijų, pavyzdžiui, šakočio gamybos programą, vaflių liejimą. Atvykstą į sodybą ir netoliese gyvenanti šeimininkė, kuri pagamina ir pamoko padaryti įvairiausių patiekalų, kepame duoną“, – vardina įvairiausias veiklas Aliona.
Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir atgimė „Pagulbis“, kuriame nuo to laiko sukasi daugybė svečių ir vyksta įvairiausi renginiai. Netrūksta, pasak pašnekovės, čia ir kultūrinių renginių, kuomet vieną kartą per mėnesį atvyksta atlikėjai, pavasarį vyksta šeimų festivalis, pasirodo poetai.
Visgi, didžiausia sodybos teritorijos sensacija, kurioje vyksta svarbiausios žmonių gyvenimo šventės yra kluonas, kuris, kaip minėta anksčiau, buvo atsakingai renovuojamas:
„Populiarus yra tas mūsų kluonas, nes ateinančiam sezonui vietų jau nebeturiu. Kartais vis galvoju, kodėl renkasi mus, tačiau taip yra tikriausiai todėl, kad Lietuvoje nėra daugiau nieko panašaus, kas būtų autentiška ir su patogumais.
Kitas dalykas, kodėl vieta patraukli, tai todėl, kad čia gali vykti įvairiausios tematikos vestuvės. Vos tik pradėjau dirbti, galvojau, kad daugiau čia švęsti susirinks pasaulio lietuviai, kuriems norisi prisiminti tradicijas, tačiau ir pati nustebau, kad kuo dažniau, tuo labiau sulaukiame jaunimo, kurie savo šventes švenčia laisvesne forma, kuri neįpareigoja, daro festivalius.“
Aliona Jakutienė pasakoja, kad pirminė jos idėja buvo sukviesti pasaulio lietuvius, kurie jau seniai nebegyvena Lietuvoje, tačiau turi šaknis ir nežino, ką reiškia turėti savo namus. Būtent todėl moteris sodybai ir sugalvojo šūkį „Pagulbis“ – tavo namai“, jog kiekvienas atvykęs jaustųsi taip, tarsi sugrįžo namo.
„Šiuo metu man sunku suprasti jau žmonių reakcijas ir emocijas, nes dažniausiai jie būna nustebę, laimingi. Dažniausiai jie stebisi tuo, kad čia yra daug daugiau autentikos nei jie patys įsivaizdavo. Atvyksta pas mus žmonės, kurie tikrai myli kaimą, juo žavisi, gerbia istoriją ir jiems patinka būti tokioje aplinkoje.
Vieną kartą buvo nutikę ir taip, kad teko kartu pasilikti nakvoti sodyboje ir man, nes vokiečiams pasirodė čia nakties metu nejauku, šiurpu ir tamsu. Tad teko likti, nors dažniausiai išvykstu atgal į namus ir palieku svečius vienus. Tačiau apskritai, žmonės būdami čia tikrai džiaugiasi ir atvyksta ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš svetur“, – juokiasi sodybos „Pagulbis“ šeimininkė Aliona Jakutienė.
