E. Gabrytė teismui paaiškino, kad byla susijusi su jos ir atsakovo privačiu gyvenimu, jų vaikais, todėl prašo uždaro bylos nagrinėjimo. R. Jasiulionis pritarė tokiam prašymui.
Teisėja Jelena Leščinskienė prašymą patenkino, tada ši byla bus nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.
„Turėkit žmoniškumo. Aš irgi žurnalistė“, – prieš parengiamąjį teismo posėdį žiniasklaidos atstovams sakė moteris.
Pasibaigus posėdžiui, prezidento patarėjas situacijos nekomentavo. „Čia asmeniniai reikalai“, – BNS sakė R. Jasiulionis.
„Aš nesijaučiu jokioj kitoj barikadų pusėj“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo buvęs žurnalistas, dabar prezidento atstovas. Kodėl jis, vis dar retkarčiais užlipantis į teatro sceną, mano, kad aktorystės politikoje nereikia, o jo darbas – ne būti „bamperiu“, o „membrana“?
Visą laiką galvojama, kad kai žurnalistas pereina į atstovų spaudą, jis pereina į kitą poziciją, tam tikra prasme. Ar taip jautiesi, ar ne? Iš tikrųjų, kai tu pyksti, sakykim, kad ten koks nors politikas, sako neateisiu, negaliu ir taip toliau, ir paskui pats tam tikra prasme esi tas, kuris padedi, kartais net neateiti patiems politikams, tavo darbas yra būti tam tikra prasme bamperiu politikams.
R.Jasiulionis: Retos tos situacijos, kai reikia kaip tu sakai būti bamperiu, dažniausiai derini tuos atėjimus. Politikai ir prezidentas taip pat ar jo patarėjai tikrai nėra tie, kurie venktų viešumo to paties žinių radijo eterio. Tai tos situacijos yra tikrai išskirtinės ir retos jeigu koks nors klausimas yra, kur dabar nėra aišku, geriau patylėti negu ką nors kalbėti, tikrai, patikėk man labai retos tokios situacijos, o šiaip tai tu tiesiog dabar mano viena svarbesnių dalių yra derinti, būti tam tikra, ne bamperiu sakyčiau, o membrana tarp kolegų žurnalistų, o dėl to perėjimo, kaip sakai, tai aš prisimenu dar iš savo pirmojo, kadangi darbas prezidentūroje, ne pirmas mano darbas valstybės tarnyboje. Tai atsimenu kaip pirmą kartą vyriausybėje dirbtamas.
Kubiliaus buvai atstovas?
Taip, Kubiliaus vyriausybėje, kurį laiką dirbau ir ten, gavau tokį klausimą iš politiko, irgi buvau ką tik iš Žinių radijo eterio išėjęs. Ir sako: Tai kaip jautiesi čia būdamas kitoj barikadų pusėje? Ir aš sakau, kad aš nesijaučiu jokioj kitoj barikadų pusėje. Ir tas žmogus taip stabtelėjo, supratęs kad kažkas nesitikėjo mano tokio atsakymo. Galvojo, gal aš čia kažką vaidinu ar ne, bet aš tikrai nesijutau ir nesijaučiau, kad būčiau kažkokioje kitoje barikadų pusėje.
Mes norim žmogiško paveikslo, nes prezidento paveikslas yra truputėlį pakilėtas virš žemės. Mažai mes žinom apie asmeninius dalykus, apie visą kitą. Ir netgi ta knyga, kuri pasirodė visai čia neseniai ar ne, ji rašyta Laimos Lavastės, bet ji parašyta tiek, kiek prezidentas nori duoti. Daug papasakoja, bet ji tiek nebūna šalia, o jūs daugiau, mažiau matote kiekvieną ryškų nuotaikos pokytį. Ar dar viena knyga galėtų gimti?
Nežinau, gal ir galėtų, bet kokia jos vertė, ar būtų išliekama didelė vertė ar kokia nors žinai tiesiog kažkokiam, trumpalaikiui smalsumui patenkinti. Prezidentas atviras žmogus ir politikas, tikrai daug bendraujantis ir einantis į laidas, eterius. Aišku, jis saugo ir savo, ir savo šeimos tam tikrą privatumą, tas irgi yra normalu, man atrodo, natūralu, bet nėra tas, kuris užsidaręs sėdėtų ir, tarkim tuo mėgautusi – atvirkščiai.
Prezidentas vyksta į regionus nuolatos, ir ten susitinka su žmonėm, jam labai reikia tiesioginių susitikimų. Būti atviram, būti tam, kuris bendrauja tiesiogiai. Jam tas yra svarbu su žmonėm.
Iš tikrųjų mes dabar matom tave kaip žmogų, kuris na, pastaruosiuose keletą metų atstovauja prezidentui, patarinėji jam įvairiais klausimais, bet dar gi ištakos tavo gyvenimo net prie žinių radijo tu buvai aktorius. Mes randame tavo vaidybos serialuose, spektakliuose. Pats aktorystės dar turi kiek nors savyje tokios kur reikia tau jos. Kiek nors reikia vaidybos, būnant atstovų spaudoje.
Nemanau. Gal, žinai iš tokio bendro kaip čia sakant užsigrūdinimo, bet profesiškai tai ne. Aš vis dar esu aktorius, prisipažinsiu tau. Turiu dar vieną spektaklį Vilniaus Kameriniame teatre, vaidinu jį kartą per keletą mėnesių, dabar jau tas etapas tikrai baigėsi ir eina į pabaigą. Žinau, kad vyksta transformacija, nežinau tikiuosi dar galbūt tas spektaklis išliks –pagal Anos Frank dienoraštį, vaidinu Anos tėtį, tai aš esu dar tebe aktorius.
O pasilgsti to? Kitaip sakant pilna apimtimi aktoriumi.
Galiu tik pasakyti, jeigu visai nebegalėčiau niekad išeiti sceną, tai tikrai labai pasilgčiau.
Visą laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
