Gausus Seimo narių padėjėjų sekretorių būrio išlaikymas atsieina milijonus litų, bet politikai įsitikinę, kad mokesčių mokėtojams nebūtina žinoti, kas įdarbinama.
Informacija apie Seimo kanceliarijoje įdarbintus parlamentarų talkininkus itin slepiama, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Personalo skyriaus darbuotojai nurodė, kad Seimo nariai padėjėjus pasirenka asmeninio politinio pasitikėjimo pagrindais, todėl nurodė kreiptis į pačius parlamentarus.
„Suprantu, jog žiniasklaida turi teisę gauti informaciją apie įdarbintus Seimo narių padėjėjus, bet tam reikia politinio sprendimo“, - aiškino ryšių su visuomene skyriaus vedėja Eglė Trembo.
Seimo narys gali turėti padėjėjus sekretorius, kuriems mokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais. Politikai patys renkasi savo padėjėjus, bet jie įdarbinami Seimo kanceliarijoje ir tampa valstybės tarnautojais. Vienam Seimo nariui skirti tris padėjėjų etatai, o Seimo statute numatytas jų darbo užmokesčio fondas - 11,6 tūkst. litų per mėnesį.
Parlamento personalo skyriaus duomenimis, šiuo metu užimta 347,75 padėjėjų sekretorių pareigybės iš 424 galimų.
Bet neoficialiai kalbama, jog politikai viešumo vengia baimindamiesi, kad dėl padėjėjų gali išaiškėti įvairių keistenybių.
Pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas savo padėjėja įdarbino skandalingai pagarsėjusią buvusią pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėją Vitalę Vinickienę. Beje, ji tapo ir tos pačios frakcijos nario Roko Žilinsko padėjėja.
„Man ji nieko nepatarinėja. Aš ją įdarbinau kolegos V. Kurpuveso prašymu“, - pripažino R. Žilinskas, pas kurį V.Vinickienė dirba puse etato.
V. Kurpuvesas aiškino su V. Vinickiene kartu dirbęs ir vertinąs jos kompetenciją sveikatos apsaugos srityje: „Ji taip pat išmano viešąjį administravimą, vadovavo kelioms medicinos įstaigoms, todėl turi ir praktinės patirties. Tokios kvalifikacijos žmogus kaip ji, matyt, verta ir tam tikro atlyginimo. Siūlyti jai vieną etatą būtų buvę nekorektiška“.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos nariai po parlamento stogu priglaudė nemažai į Seimą neišrinktų buvusių savo kolegų. Tiesa, parlamento rūmuose jie pasirodo itin retai.
Skandalingai garsėjusi eksparlamentarė Vilma Martinkaitienė tapo Seimo nario Sauliaus Bucevičiaus padėjėja.
Bet politikas neigė, kad norėjo paremti be darbo likusią buvusią kolegę: „Kaip galima jai pagelbėti, kai jos atlygis bus keli tūkstančiai litų, o ji deklaravusi milijonus?“
Biudžeto ir finansų komiteto narys tvirtino, jog V.Martinkaitienė su juo dalijasi patirtimi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos, aplinkosaugos srityse: „Seime ji nuolat nebūna. Atvyksta tik kai reikia rengti kokius įstatymų projektus“.
Seimo vicepirmininkės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės padėjėja įdarbinta buvusi parlamentarė Zita Žvikienė su darbdave patarimais dalijasi būdama Radviliškyje.
V. Baltraitienė tvirtino, kad jai reikėjo žmogaus būtent šiame mieste, kur Darbo partija neturi į Seimą išrinkto savo atstovo: „Tai mano kuruojamas rajonas. Taip esame pasiskirstę“.
Darbo partijos frakcijos narių padėjėjais taip pat tapo Manfredas Žymantas, Etela Karpickienė ir keliolikos milijonų litų turtą deklaravusi eksparlamentarė Romualda Kšanienė.
Kai kurie kitų partijų atstovų įdarbinti padėjėjai irgi dažniau matomi partijų būstinėse nei Seime. Pavyzdžiui, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė padėjėja įdarbino Daivą Kulbokaitę, kuri tuo pat metu yra ir partijos lyderio R.Pakso padėjėja.
Seimo statute parlamentaro padėjėjų sekretorių darbo užmokesčio fondui numatyta 5 VMDU (1 VMDU šiuo metu siekia 2319 litų) dydžio suma. Tai yra 11,6 tūkst. litų.
