Su politiko broliu susidūrusi Šiaulių savivaldybės bendrovė „Pabalių turgus“ skaičiuoja nuostolius. Bendrovė „Rūdė“, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Vingro brolis, per pačius šalčius nutraukė elektros tiekimą. Jau anksčiau buvo įtariama, kad į savivaldybės bendrovę tiesiasi brolių rankos.
Aukos – sargai ir prekiautojai
Ginčas tarp bendrovės „Pabalių turgus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Rūdė“ dėl elektros tęsiasi dar nuo praėjusių metų rudens. Buvusių Pramonės gatvės prekybos bazių komplekse įsikūrusi bendrovė „Rūdė“ valdo elektros pastotę, iš kurios elektros energija tiekiama ir Pabalių turgavietei. Elektra ne tik apšviečia turgavietę – elektros prietaisais šildomos ir administracijos patalpos.
Įsiplieskusio ginčo aukomis pirmieji tapo sargai, saugantys teritoriją. Per pačius šalčius imta ir atjungta elektra. Teko ieškoti elektros generatoriaus, tartis su LESTO, kad būtų nutiesta avarinė elektros perdavimo linija. Laiko užtruko – kentėjo ir bendrovės „Pabalių turgus“ darbuotojai, ir prekiautojai. Prekyba turguje prasideda anksti, o elektra nuolatos dingdavo, dingdavo ir apšvietimas.
Nori tapti elektros tiekėjais
Susisiekti bendrovės „Rūdė“ direktoriumi Reimundu Vingru nepavyko nei laidiniu, nei mobiliojo ryšio telefonu. Nežinia, ar tam įtakos turėjo prieš tai įvykęs pokalbis su jo broliu, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju V. Vingru, tačiau telefonais niekas neatsiliepė.
Bendrovės „Pabalių turgus“ direktorius Žydrūnas Augustinas sako, kad ginčas kilo dėl pastotės, kurią valdo „Rūdė“. Bendrovė panorusi tapti elektros tiekėja – parduoti energiją „Pabalių turgui“. Tačiau Ž. Augustino žodžiais, „Pabalių turgus“ jau turi pasirinkęs nepriklausomą tiekėją, kuris energiją tiekia netgi pigiau nei LESTO. Taip ūkinis ginčas virto drastiškais politiko brolio vadovaujamos bendrovės „Rūdė“ veiksmais.
Moka mokestį
Ž. Augustino žodžiais, ginčą bandyta spręsti teisme, yra įsiteisėjęs sprendimas, tačiau jis – nevykdomas.
Konfliktą bandė spręsti ir Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, pasikvietęs besiginčijančių šalių bei LESTO atstovus. Direktorius siūlė tartis, kol galiausiai pasiektas šioks toks susitarimas. Sutarta, kad „Pabalių turgus“ už naudojimąsi elektros pastote mokės eksploatacijos mokestį – 300 litų per mėnesį.
Kas atlygins nuostolius?
Pasiektas susitarimas vis dėlto netenkina „Pabalių turgaus“ direktoriaus Ž. Augustino. Nėra jokių garantijų, kad kartą elektros tiekimą nutraukusi bendrovė nepanorės padidinti mokesčių. Todėl Savivaldybės bendrovė telkiasi ne tik teisininkus, bet ir projektuotojus – planuojama statyti naują elektros perdavimo liniją, kuri užtikrintų stabilų energijos tiekimą ir galingumus.
Ž. Augustinas skaičiuoja, kad dėl konflikto su „Rūde“ bendrovė patyrė dešimties tūkstančių litų nuostolį, todėl žada kreiptis į akcininką – Savivaldybę. „Nuostolių prisiimti negaliu“, – sako „Pabalių turgaus“ direktorius.
Politikas dirbo brolio įmonėje
Liberalų ir centro sąjungos narys V. Vingras „Šiaulių naujienoms“ teigia į ginčą nesikišąs, nusišalinęs, todėl ir nieko komentuoti negalįs.
Politiko viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje skelbiama, kad dar kandidatuodamas į praėjusios kadencijos Tarybą jis dirbo savo brolio įmonėje – buvo bendrovės „Rūdė“ direktoriaus pavaduotoju. Liberalcentristams patekus į valdžią V. Vingras iš brolio įmonės išėjo ir pradėjo dirbti Šiaulių miesto tarybos sekretoriato vadovu.
V. Vingras be „Metalų komercijos“, „Šiaulių banko“, „Litekso“, „Šiaulių biržos-investicijos“ deklaravo ir bendrovės „Rūdė“ akcijas. Dabar Savivaldybės administracijoje V. Vingras atsakingas už miesto infrastruktūrą ir ekonomiką.
Bendrovė buvo pasmerkta
„Pabalių turgus“ įkurtas 2002-aisiais, kai Pabalių pramoninių prekių turgavietė buvo atskirta nuo „Šiaulių turgaus“. Atskyrus turgavietę ją pabandyta privatizuoti, tačiau tai sukėlė didžiulį turgaus prekiautojų pasipiktinimą. Tuo metu pasklido informacija, kad prekiautojams liks tik mažas kampelis, o likusioje dalyje bus pastatytas prekybos centras. Tokių planų miesto valdžia itin ir neslėpė.
Vis dėlto 2003-iaisiais, po Prisikėlimo aikštėje prekiautojų surengto mitingo, politikai nusprendė privatizavimą sustabdyti. Nors privatizavimas ir buvo sustabdytas, iš privatizuojamų objektų sąrašo pelningai dirbanti Savivaldybės bendrovė išbraukta nebuvo. Kiekvieną kartą pasikeitus politinei valdžiai vis būdavo bandoma privatizavimo procesus atnaujinti. Svarstant, kam būtų naudingas sprendimas skelbti bendrovės privatizavimą, žvilgsniai vis nukrypdavo į kitapus turgavietės tvoros įsikūrusią bendrovę „Rūdė“, kuri skelbiasi besiverčianti nekilnojamuoju turtu.
Šiuo metu „Pabalių turgus“ tebėra itin patrauklus objektas. Net per sunkmetį bendrovė uždirbo daugiau kaip penktadalį milijono litų pelno. Jai pradėjęs vadovauti buvęs Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Žydrūnas Augustinas sutvarkė teritoriją, buvo pastatyti paviljonai. Dabar bendrovė bando užimti ir Šiaurės Lietuvoje atsivėrusią nišą – plečia aikštelę, skirtą prekybai naudotais automobiliais.
M. Deikus
