Lietuvos saugomose teritorijose kasmet apsilanko nuo 1,5 iki 2 milijonų mūsų šalies gyventojų, turistų. Įvairiuose renginiuose, švietimo programose dalyvauja nuo 180 iki 220 tūkstančių lankytojų.
Praėjusį savaitgalį, liepos 25-27 d., Žemaitijos nacionaliniame parke buvo tvarkomi partizanų kapai. Sekmadienį talkininkai lankėsi bažnyčioje, folkloro ansamblio „Kupolė“ koncerte, kur klausėsi Lietuvos partizanų dainų. Buvo skaitomi partizanų laiškai mylimosioms, mamoms, seserims, prisiminimai apie rezistencijos laikotarpį.
Liepos 26 d. popietę Dzūkijos nacionaliniame parke naujojo derliaus duonelę skanavo, šoko, dainavo ir smagiai vakarojo visų Lietuvos regionų folkloro ansambliai iš saugomų teritorijų. Koncertavo ir svečiai iš Gaujos nacionalinio parko. „Šventa Ona – duonos ponia“, – sako dzūkai. Folkloro šventės organizatoriai gėlėmis, o šventės dalyviai dainomis, muzika ir trankiais šokiais pasveikino Onas ir Onutes.
„Vasaros laikotarpiu saugomose teritorijose gausu tokių renginių, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. – Norime ne tik išsaugoti ir propaguoti gamtos ir kultūros vertybes, bet ir tradicinį gyvensenos būdą, etnokultūros papročius.“
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose veikia lankytojų (ekologinio švietimo) centrai, gamtos mokyklos. Be lankytojų centrų saugomose teritorijose, daugiausia valstybiniuose parkuose, įrengta 139 pažintiniai, mokomieji, rekreaciniai, sveikatingumo takai, pažintinio turizmo trasos; 83 apžvalgos aikštelės; 388 stovyklavietės, poilsiavietės ir atokvėpio vietos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, saugomas šalies teritorijas kasmet aplanko nuo 1,5 iki 2 mln. lankytojų. Dažniausiai lankomi nacionaliniai parkai – Kuršių nerijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Trakų istorinis parkas, taip pat Labanoro, Kurtuvėnų, Asvejos, Varnių, Pajūrio, Neries ir kiti regioniniai parkai.
Kaip sakė Rūta Baškytė, Lietuva gali pasigirti saugomų teritorijų sistema. Tai reiškia, kad Lietuva turi ne atskiras saugomas teritorijas, o moksliškai pagrįstą ir labai įvairią saugomų teritorijų sistemą, galinčią tenkinti visuomenės interesus tiek lankymo, pažinimo, tiek mokslo, mokymo srityse. Mūsų nacionaliniai parkai savo struktūra artimiausi Didžiosios Britanijos nacionaliniams parkams. Pritaikymo lankytojams srityje, t. y. lankytojų centrų ir pažintinių, mokomųjų takų įrengimo srityje, galime pasimokyti iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Austrijos ir kitų šalių kolegų.
Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, veikia apie 300 valstybinių ar valstybiniuose parkuose esančių draustinių. Dalį draustinių yra įsteigusios savivaldybės. Turime kraštovaizdžio geologinių, geomorfologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, telmologinių, kultūrinių draustinių.
