Moterys nemėgsta atvirauti ypač jautriomis ar intymiomis temomis, tačiau šį kartą Ineta nusprendė pasidalinti savo sūnaus Bernardo gimimo Istorija.
„Norėjau visoms mamoms papasakoti savo istoriją. Galbūt kažkas jaučiasi būtent taip kaip aš. Mano sūnus gimė 35 savaičių laiko, tuo tarpu, kai Barborą gimdžiau po 42-os nėštumo savaitės. Sūnelis gimė anksčiau laiko ir gavo labai gražią ankstuko etiketę. Tačiau po gražia etikete slepiasi labai jautri istorija“, – kalbėjo Ineta.
„Gimdymas buvo netikėtas. Daktaras informavo, kad pasekmių gali būti įvairių. Tada tikrai sunerimau... O kai dar mažylis pasirodė ir buvo toks mažas mažas... minčių kilo visokių. Mano mama iki šiol sako: „negaliu patikėti, koks jis užaugo. Galvojau, kad tokio jo nepamatysime“. Bet, ačiū Dievui, ir likimui, kad viskas buvo sėkmingai, o sūnelis užaugo didelis, praaugo bendraamžius yra sveikas ir žvalus“, – vėliau prideda ji.
Tačiau kalbėdama apie anksčiau gimusį Bernardą, Ineta prisiminė jautriausias akimirkas: „Skaudžiausia buvo, kad mažylis iškart negalėjo likti su manimi. Visą savaitę mes buvome atskirti. Bernardui buvo teikiama intensyvi priežiūra. Prie jo buvo prijungta daug aparatą skirtų ir kvėpavimui ir širdelės darbo sekimui. Lašinami antibiotikai... Skaudu matyti tokį bejėgį žmogutį, ant kurio sukrauta tiek daug aparatūros, atliekama begalė įvairiausių procedūrų, o aš negaliu jam padėti.
Net negaliu visada būti šalia. Uoj, buvo daug ašarų.. Vien tik prisiminus tas akimirkas akys pasrūva ašaromis. Anksčiau man žodis „ankstukas“ neatrodė toks svarbus, o dabar aš labai suprantu visas mamas kurios susilaukė kūdikėlių anksčiau nustatyto termino .. kokį sunkų kelią reikia joms nueiti. Koks stiprus turi būti vaikelis...
Man, galiu pasakyti, kad pasisekė. Teko girdėti istorijų, kada užauga ir 500 g sveriantys mažyliai. Tada pusė metų turbūt tenka gyventi ligoninėje.
Iš tiesų – gyvybės atėjimas į pasaulį yra labai svarbus ir gražus momentas. Tačiau kartais šis momentas su savimi gali atsinešti ir daug daugiau rūpesčių nei tikiesi. Esu dėkinga daktarams ir visiems tiems, kurie prisidėjo prie Bernardėlio augimo, padėjo stiprėti jam ir nepalūžti man. Tokia intensyvi pirmųjų gyvenimo akimirkų priežiūra turbūt yra reikalingiausia būtent ankstukams. Nuolat nenuleidžiamos akys nuo jų, gausybė gyvybiškai reikalingų aparatų priežiūra. Todėl po savo sūnaus gimimo aš labai pradėjau vertinti ankstukų paramos fondą.
Tikrai, žinau, kad būtent šio fondo pinigėliai mažiesiems yra beprotiškai reikalingi. Aš savo 2 proc. jau seniai skiriu jiems. Ir noriu paraginti ir kitus tėvelius prie fondo prisidėti. Gal Jūsų vaikeliai gimė ir laiku, tačiau niekada negalite žinoti, kam ankstukų fondo pagalbos gali prireikti. O be to – taip gera padėti nekaltoms mažytėms būtybėms sakė Ineta.
