2015-aisiais pasaulio biatlono čempionate 39 vietą užėmusi bei pirmuosius įskaitinius taškus pelniusi G. Leščinskaitė visai neseniai Italijoje vykusio pasaulio taurės etapo 15 km asmeninėse lenktynėse užėmė net 19 vietą.
Sportinį progresą demonstruojanti 25-erių lietuvė, kalbėdama apie pasiruošimą Pekino olimpinėms žaidynėms, neslepia, kad būsimos žaidynės kelia jaudulį.
„Olimpinės žaidynės yra aukščiausias taškas kiekvieno sportininko karjeroje, todėl, be abejonės, toks renginys kelia nerimą, jaudulį bei įtampą ir tai yra visiškai normalu.
Nors per sezoną prie starto linijos tenka stoti keliolika kartų, jaudulys visuomet egzistuoja ir esu tikra, kad olimpinėse žaidynėse jis manęs nepaleis ir dar gerokai pakankins.
Laimei, per tiek metų atradau būdus, kaip susitvarkyti su stresinėmis situacijomis, todėl labai viliuosi, kad ir tokio įvykio metu gebėsiu sau padėti“, – kalbėjo G. Leščinskaitė.
Varginantis ruošimasis 4 metus
Lietuvos biatloninkė G. Leščinskaitė, pirmąjį kartą atstovausianti mūsų šaliai Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse, pasakoja, kad išskirtinių naujovių kasdienėje atletinės veiklos rutinoje šiuo metu nėra.
„Man kartais keista, kad žmonės galvoja, jog olimpinėms žaidynėms sportininkai turėtų kažkaip specialiai pasiruošti. Negaliu atsakyti už kitas sporto šakas, bet jaučiu, kad šioje vietoje reiktų paaiškinti paprastą dalyką: treniravimasis vyksta visą olimpinį ciklą, t.y. keturis metus.
Tai reiškia, kad pirmaisiais metais mes susirenkame ir dėliojame pasiruošimo planą, kuris yra nukreiptas į ateinančias olimpines žaidynes“, – teigė ji.
Pasak sportininkės, aukštų rezultatų ir tobulėjimo siekiama visą sportinį laikotarpį, o ne tik prieš varžybas.
„Be abejonės yra tam tikri niuansai, kurie keičiasi artėjant prie didžiųjų startų, bet paskutinį mėnesį ar savaitę nevyksta nieko ypatingo.
Taigi šiuo metu pasiruošimas vyksta įprastu režimu, o vienintelis dalykas, kurį koreguojame, tai yra treniravimosi ir poilsio rutina, kurią stengiamės derinti prie laiko juostų pasikeitimo“, – kalbėjo pašnekovė.
G. Leščinskaitė kalba optimistiškai ir sako, kad papildomų iššūkių prieš Pekino olimpines žaidynes tikrai nekyla, o jeigu ir atsiras papildomų nesklandumų, tikėtina, kad tai įvyks prieš išvykimą.
Šioje rungtyje nėra vietos klaidoms
Lietuvai atstovausianti sportininkė atvirauja, kad viena iš biatlono rungčių reikalauja ypač didelio susikaupimo, atsidavimo, mat čia jokiu būdu negalima daryti nemalonių sportinių klaidų.
„Vienareikšmiškai – tai būtų sprinto rungtis. Man tai yra sudėtingiausia disciplina, siekiant užimti aukštą vietą, nes čia nėra vietos klaidoms.
Sprinte privalai greitai ir techniškai įveikti trasą bei greitai ir taikliai šaudyti. Dabar konkurencija yra tokia didelė, kad negali sau leisti kažkurio iš šių dalykų atlikti blogai, todėl šioje rungtyje man yra gana sunku, nes negaliu pasigirti dideliu greičiu trasoje“, – teigė G. Leščinskaitė.
Tiesa, Gabrielė kalba, kad ne tik sprintas gali pažerti naujų išbandymų, todėl didelio atkaklumo reikės ir kitose rungtyse, pavyzdžiui, „persekiojime“, kur gali būti naudojami ir tam tikri psichologiniai manevrai.
„Žinoma, tokia rungtis kaip persekiojimas taip pat kelia nemažai iššūkių. Nors persekiojime daug patirties neturiu, bet kiek teko dalyvauti galiu pasakyti, kad ten vyksta labiau psichologinis žaidimas, nes tu vienu metu ir vejiesi kažką, ir bėgi nuo kažko.
Jau vien pavadinimas „persekiojimas“ asocijuojasi su tokia tarsi medžiokle ir kelia įvairias emocijas, kurios varžybų metu gali pakišti koją“, – kalbėjo G. Leščinskaitė.
Biatloną atrado dar vaikystėje
Sportininkų šeimoje užaugusi Lietuvos olimpietė, prisimindama savo pirmuosius žingsnius biatlone, teigė, kad ši sporto šaka atsirado labai natūraliai, dar vaikystėje.
„Biatlonas mano gyvenime atsirado dar vaikystėje. Negaliu prisiminti tikslaus amžiaus, kada įvyko pirmieji žingsniai su slidėmis ir kada pradėjau šaudyti. Tiesą sakant, užaugus sportiškoje šeimoje ir nuolat sukantis biatlono aplinkoje, būtų keista neišbandyti tokios sporto šakos, todėl mano gyvenime tai įvyko labai natūraliai ir be jokios konkrečios datos ar įvykio.
Iki biatlono teko išbandyti ir meninę gimnastiką, ir plaukimą, ir šokius, bet savaitgaliai buvo praleidžiami Ignalinoje ant slidžių. Na, o kažkuriuo metu gavau galimybę išmokti šaudyti ir nuo to laiko užsimezgė nenutrūkstama draugystė su biatlonu“, – kalbėjo pašnekovė.
Sportas „suryja“ laisvalaikį
Su biatlono subtilybėmis susipažinusi itin anksti, G. Leščinskaitė sako, kad tai yra ta sporto šaka, kuri iki šiol atima didžiąją laiko dalį jos gyvenime.
„Biatlonas yra pagrindinė veikla mano gyvenime, nes ji „suryja“ didžiausią dalį mano laiko.
Sportuoju jau apie 15 metų ir per tą laiką teko treniruotis įvairiausiose vietose. Iš tiesų biatlonas yra įdomus ir tuo, kad treniravimosi atžvilgiu tai nėra nuobodi sporto šaka“, – pasakojo G. Leščinskaitė.
Dėl įtemptos sportinės rutinos, kuri atima didžiąją laiko dalį, Lietuvos biatloninkei tenka patirti ir papildomų gyvenimiškų iššūkių, pavyzdžiui, planuojant savo laiką papildomiems užsiėmimas.
„Sporto derinimas su kitomis veiklomis yra vienas sudėtingiausių dalykų mano gyvenime. Žinoma, tai priklauso kokias konkrečiai veiklas noriu suderinti. Pavyzdžiui, studijavimas universitete, kuomet tokią didelę laiko dalį praleidžiu užsienyje, yra praktiškai neįmanomas.
Iki pandemijai ateinant, aš, pasibaigus sezonui, per 2 mėnesius turėdavau kompensuoti pusės metų darbą ir tai stipriai atsiliepdavo mano fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai tekdavo praleisti įvadines vasaros stovyklas. Daugybę kartų bandžiau mesti mokslus, nes paprasčiausiai būdavo nepakeliama, tačiau kovido situacija ir nuotolinis mokymasis man labai padėjo sklandžiai įsilieti į mokymosi procesą ir dabar man beliko parašyti baigiamąjį darbą“, – atviravo G. Leščinskaitė.
Treniruotės – ištisus metus
Itin didelio fizinio atsidavimo reikalaujančios treniruotės, pasak sportininkės, yra įvairios, tačiau jos tikrai vyksta net ir vasaros sezonu.
„Treniravimosi metodų ir veiklų turime įvairiausių, todėl ir vietos treniruotėms būna skirtingos. Vasaros metu nemažai laiko praleidžiame Ignalinoje, ten turime biatlono bazę, riedučių trasą, šaudyklą, treniruoklių salę, miškus, ežerus, tinkamą reljefą dviračių treniruotėms. Dažnai vasaros metu vieną stovyklą rengiame kalnuose, pvz Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje.
Rudenį grįžtame atgal į Ignaliną, taip pat aplankome kaimyninių šalių bazes (Latvija, Estija, Baltarusija). Spalio pabaigoje keliaujame „ant pirmo sniego“, kas reikštų pirmąją stovyklą su slidėmis ir šiam laikotarpiui renkamės Skandinavijos šalis. Na ir po šios stovyklos vykstame į pirmojo pasaulio taurės etapo lokaciją, kur jau prasideda didysis varžybų maratonas ir tęsiasi įvairiuose Europos miestuose“, – pasakojo pašnekovė.
Vardija pagrindinius siekius olimpinėse žaidynėse
G. Leščinskaitė neslepia, kad kovoti dėl prizinių vietų šiemet yra išties sudėtinga, kadangi tam reikia sukaupti dar daugiau patirties, tad kelti išankstinius tikslus prieš olimpines žaidynes, pasak jos, būtų nelogiška.
Visgi pašnekovė viliasi, kad sukaupta patirtis ateityje leis pasiekti dar didesnių sportinių pasiekimų.
„Pagrindinis tikslas yra išlikti sveikai, išsaugoti gerą fizinę formą ir susitvarkyti su laiko zonų pasikeitimais. Labiausiai norėčiau pasisemti vertingos patirties, pamatyti kaip viskas vyksta iš arti, praplėsti akiratį.
Viliuosi, kad ir kaip besusiklostytų mano olimpinės žaidynės, aš gebėsiu iš tos neįkainojamos patirties išsinešti kažką vertingo ir panaudoti tai tolimesnei sportinei veiklai. Jeigu atvirai, aš noriu kuo mažiau kažko tikėtis iš olimpiados ir kuo daugiau gauti iš to pasitenkinimo“, – teigė Lietuvos biatloninkė.
Pekino žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 4–20 dienomis. TV3 kanalų grupė yra oficiali olimpinių žaidynių transliuotoja Lietuvoje.
