Šių metų kovą paaiškėjus informacijai apie galimus pažeidimus „Kauno vandenų“ Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas BNS sakė, kad valymo įrenginiuose rastas apie 20 centimetrų skersmens niekur nedokumentuotas vamzdis, kuriuo nevalytos nuotekos buvo nukreipiamos apeinant vietą, kurioje yra taršos tikrinimo įranga. Tokiu būdu nevalyti teršalai buvo išleidžiami į upę kartu su švariu vandeniu.
Ministerijos bei „Kauno vandenų“ atstovai taip pat skirtingai vertina laikotarpį, kuriuo nuotekos galėjo būti leidžiamos į upę: ministerija teigia, jog nuotekos bėgo nuo 2013 metų, tuo tarpu „Kauno vandenys“ tikina, kad vamzdis jiems reikalingas buvo tris dienas ir likvidavus avariją buvo užsuktas, o atsitiktinai atsuktas galėjo būti anksčiausiai 2016 metais.
Norint šiuo vamzdžiu nukreipti nuotekas, turi būti atsuktos sklendės tiek įmonės viduje, tiek prie vamzdžio išorėje. Todėl aplinkosaugininkams neįtikima atrodo versija, jog taršalai buvo leidžiami be „Kauno vandenų“ žinios. Tuo tarpu bendrovės vadovas tikina, jog tai – klaidos ir kažkieno piktavališko elgesio padariniai.
Aplinkosaugininkai: nelegali tarša – jau žala gamtai
Aplinkos ministerijos duomenimis, neišvalytos nuotekos nelegaliu išleistuvu į upę buvo leidžiamos nuo 2013-ųjų iki ministerijos inicijuoto patikrinimo šių metų kovo 21 dieną. Per tą laiką į Nemuną pateko dešimtys tonų teršalų: 84 tonos azoto, 30 tonų BDS7 (bendrasis deguonies suvartojimas) ir beveik 15 tonų fosforo.
Kaip BNS sakė Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tarša buvo apskaičiuota darant laboratorinius bandymus bei remiantis pačios bendrovės pateiktais duomenimis.
„Buvo padaryti laboratoriniai tyrimai net du kartus būtent tų išleidžiamų nuotekų, duomenys buvo gauti ir iš pačių „Kauno vandenų“. Yra konkreti metodika, kokia yra žala dėl tonos išleistos į aplinką teršalų ir viskas paskaičiuota labai tiksliai. Su „Kauno vandenimis“ vienintelis ginčas yra laikas, kurį tęsėsi tas pažeidimas: jie deklaruoja, kad tas pažeidimas truko keletą dienų, mes deklaruojame, kad truko beveik penkerius metus“, – BNS sakė jis.
Tuo tarpu „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas teigia, jog bendrovės į upę išleistos nevalytos nuotekos neviršijo taršos normų, todėl ir žalos gamtai padaryta nebuvo.
„Mes neneigiame taršos, mes tikrai už taršą pasirengę sumokėti, tikrai atvejis nėra malonus. Žala yra padaryta tada, kai tu išleidi ne toje vietoje, kur tau leidžiama išleisti arba daugiau negu tau leidžiama. Bet kuriuo atveju, net ir įterpę tą nedidelį vieną procentą nevalytų nuotekų į 99 procentus nuotekų, išvalytų iki žymiai geresnių parametrų negu mums leidžiama išvalyti, mes neviršijome mums leidžiamų, tos pačios Aplinkos ministerijos nustatytų išleisti parametrų į aplinką. Todėl mes sakome, kad tikrai nepadarėme žalos, padarėme taršą“, – BNS sakė V. Burokas.
„Kauno vandenys“ skaičiuoja, kad maksimalus taršos mokestis, kuris jiems priklausytų už šias nevalytas nuotekas, yra 50 tūkst. eurų.
Tuo tarpu R. Sakalauskas teigia, jog pats faktas, kad į upę nuotekos buvo leidžiamos nelegaliai, apeinant taršos matavimo prietaisus, leidžia jas laikyti žala gamtai.
„Tai yra visiškai nelegalus išleistuvas, kuris yra įrengtas žemiau tos vietos, pagal kurią yra matuojama tarša ir už tai jie moka mokesčius. Už bet kokį nelegalų teršalų išmetimą į aplinką yra skaičiuojama žala gamtai“, – sakė jis.
Pasak aplinkosaugininko, nuotekos nesukelia staigių ir smarkių padarinių, tokių kaip gaištančios žuvys, tačiau kenksmingos medžiagos kaupiasi ir ilgainiui sukelia nepageidaujamus reiškinius.
„Išleidimas yra ne kažkokios toksiškos, nuodingos medžiagos – kai yra srutų išleidimas, dažniausiai žuvų dvėsimo nebūna. Teršalų patekimas į aplinką yra savaime žala. Tai yra teršalai, kurie kaupiasi, iškrapštyti iš ekosistemos jų praktiškai neįmanoma, todėl visos problemos galų gale atsiranda Kuršių mariose: vasarą žydėjimai, užžėlimas didžiulių plotų augmenija – tokie atvejai tai ir sąlygoja“, – kalbėjo A. Sakalauskas.
Kiek laiko tarša bėgo į upę, aiškinsis teisėsauga
Aplinkosaugininkai ir „Kauno vandenys“ nesutaria ir dėl to, kiek laiko sklendė galėjo būti atidaryta. Pasak A. Sakalausko, nėra duomenų, kad ji nuo 2013 metų apskritai buvo užsukta, tačiau tai tiksliau turės nustatyti teisėsauga.
„Yra jų pačių pateikti duomenys, kada buvo tas nelegalus vamzdis įrengtas ir dėl to ginčo nėra. Visi duomenys rodo, kad tos sklendės ir vamzdis nebuvo junginėjamas: ir pačių sklendžių vaizdas, ir šiaip nėra jokių pagrįstų įrodymų manyti, kad kažkada buvo išjunginėjamas ir kažkokiu tikslu vėl pajunginėjamas. Jie negali net paaiškinti, kodėl jis vėl atsuktas ar vėl užsuktas, kodėl patikrinimo metu buvo atsuktas. Būtent tas laikas yra ikiteisminio tyrimo objektas, mes į šį dalyką nelabai kišamės ir į šį klausimą turės atsakyti ikiteisminis tyrimas“, – kalbėjo jis.
V. Burokas sakė, kad vamzdis buvo įrengtas „sukantis iš bėdos“ likviduojant avariją. Kadangi jis buvo įrengtas skubiai sprendžiant avarinę situaciją, nebuvo įformintas, o vėliau neišardytas. Jis nedetalizuoja, kiek tiksliai sklendės galėjo būti atsuktos, bet tvirtina, kad bendrovė teisėsaugai pateikė įrodymų, jog tai buvo trumpesnis laikotarpis nei įvardytas Aplinkos ministerijos.
„Pas mus yra du variantai: tiek, kiek mums reikalinga buvo, tai yra, trys dienos – tai yra ikiteisminiam tyrimui atiduota, todėl nenoriu datų komentuoti, datos yra šiek tiek kitos. Tikrai ne ketveri metai. (...) Mes turime įrodymus su žmonių parašais. Sklendės tikrai buvo užsuktos ir mes turime įrodymus, kada jos galėjo būti atsuktos“, – sakė jis.
„Kauno vandenų“ vadovo teigimu, vandenvalos įrenginių viduje esanti sklendė buvo atsukta per klaidą 2016 metais.
„Įvyko klaida, atsuko. Bet vis tiek – atsukus sklendę viduje bet kuriuo atveju išorėje sklendės mes nesukinėjome, ji visą laiką turėjo būti užsukta“, – teigia V. Burokas.
Antrąją sklendę, jo vertinimu, atsuko piktavalis žmogus, kuris galbūt siekė sukelti skandalą.
„Nuo 2013 metų niekam nekliuvo. Ketveri metai buvo gerai ir kažkodėl 2017 metų pavasarį staiga sumodeliuota su policija, su gamtosauga, suvažiuoja komisija, žino, kur nueiti ir staiga randa atsuktą sklendę... man tai panašu, kad kažkas atsuko ir pakvietė“, – kalbėjo jis.
Aplinkosaugininkas tokią versiją laiko gynybine: pasak jo, šios sklendės bet kas atsukti nebūtų sugebėjęs, tam reikėjo specialių žinių.
„Tą sklendę atsukti reikia specialaus instrumento. Šiaip kažkas atėjęs – nesugebės“, – kalbėjo A. Sakalauskas.
Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė BNS informavo, kad neplaninis patikrinimas, kurio metu rasti pažeidimai, „Kauno vandenų“ vandenvalos įrenginiuose atliktas gavus anoniminį skundą.
V. Buroko teigimu, bendrovė pripažįsta, jog padarė klaidą vamzdžio nepanaikinusi.
„Kur mūsų kaltė mes neneigiame. Be reikalo nepranešėme, neįforminome to vamzdžio. Be reikalo paskui jo nepanaikinome... Bet žinote – vieną kartą padarai darbą, buvo vieną kartą avarija, niekas negali pasakyti, ar po penkerių, ar po dešimt metų gali vėl būti analogiška avarija, nėra logiška vėl išardyti ir paskui vėl kažką daryti. Mes neneigiame ir nesiginame, kad mes švarūs – tik nereikia taip pūsti tą burbulą, nes tai nerealūs skaičiai“, – kalbėjo jis.
Nelegalus vamzdis, pasak „Kauno vandenų“ vadovo, buvo atjungtas jau kitą dieną po aplinkosaugininkų patikrinimo.
Kaip BNS trečiadienį informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, įtarimai jame niekam nėra pareikšti, šiuo metu apskaičiuota žala yra preliminari.
Pasak prokuratūros, atsakomybė bendrovei grėstų net ir tuo atveju, jei ji atlygintų apskaičiuotą žalą.
