Kandidatai į savivaldybių tarybas garsiai žarsto pažadus rinkėjams, o patyliukais prisipažįsta, kad jiems nori nenori teks sekti ankstesnių kadencijų savivaldos nubrėžtomis gairėmis, rašo „Verslo žinios".
Anot ekspertų, tai, kad kandidatų idėjos sutampa su miestų plėtros planais, gali rodyti ir savivaldybių politikos tęstinumą, ir kandidatų idėjų badą.
Į postus vietos valdžioje kandidatuojantys skirtingų politinių jėgų atstovai skelbia, kad būtent jie įžvelgia opiausias miestų bei rajonų problemas ir žino jų sprendimo būdus, kuriuos atskleisti žada po savivaldybių tarybų rinkimų.
Tačiau pastudijavus prieš kelerius metus parengtus miestų bei regionų strateginius plėtros planus paaiškėja, kad per šiuos savivaldos rinkimus dviratis nebus išrastas: strategijose jau anksčiau buvo detaliai išanalizuota įvairių vietovių problematika, numatyti konkretūs pagrindinių problemų sprendimo būdai, kai kuriuose miestuose suplanuotas finansavimas, pastebi „Verslo žinios“.
Antai 2002–2011 metų Vilniaus miesto strateginiame plėtros plane įvardijami sostinės plėtros prioritetai – miesto tarptautinio konkurencingumo didinimas, naujosios ekonomikos plėtra, pažangios visuomenės kūrimas ir susisiekimo bei inžinerinės infrastruktūros plėtra.
Šie prioritetai skaidomi į atskirus uždavinius bei sprendimus su numatytomis skirti lėšomis. Tarp šių uždavinių patenka ir visi tie, kurių sprendimais rinkėjus mėgina suvilioti dabartiniai kandidatai į savivaldą – transporto spūstys, daugiabučių namų renovacija, gyventojų saugumas.
Kauno kandidatai, žadantys gaivinti senamiestį su jame esančia Laisvės alėja, apie tai galėjo pasiskaityti 2005–2015 m. Kauno miesto strateginiame plėtros plane: jame prioritetiniu siekiu įvardijama Kauno centrinės dalies plėtra, o lėšų poreikis šiam tikslui pasiekti iki 2011 m. – apie 670 mln. Lt.
Kai kurie klaipėdiškiai kandidatai į uostamiesčio savivaldybės tarybą savo pažadą „suartinti miestą ir uostą“, atrodo, nukopijavo nuo Klaipėdos strateginiame plane suformuluotos miesto vizijos, pagal kurią „Klaipėdos miesto ir uosto bendradarbiavimas yra sėkmingos ir abipusiškai naudingos uostamiesčio plėtros pagrindas“.
Dauguma „Verslo žinių“ kalbintų kandidatų į savivaldybių tarybas patikino, kad ketina laikytis strategijose įvardytų prioritetų, o korekcijos būsiančios nedidelės.
Algirdas Paleckis, Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašo lyderis Vilniuje, patikino, kad po rinkimų siektų išsaugoti sostinės strateginio plano tęstinumą.
„Jame gerai išdėstyti pagrindiniai akcentai, nebent norėtume labiau pabrėžti žmonių socialinę gerovę. Tikiuosi, kad ši strategija neįstatys mūsų į nepajudinamas vėžes, ir mes turėsime manevro laisvę“, – sakė dienraščiui A. Paleckis.
„Privalu laikytis tęstinumo ir vykdyti užsibrėžtus tikslus. O numatyti lėšų poreikį, finansavimo šaltinius keleriems metams į priekį – tiesiog būtina“, – strateginio plano reikšmės neginčija Stasys Karčinskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratų) sąrašo lyderis Panevėžyje.
Pasak „Verslo žinių“, daugiausia abejonių kyla dėl Vilniaus plėtros strategijos tęstinumo.
Alvydas Pocius, Darbo partijos sąrašo lyderis Vilniuje, nusiteikęs kritiškai: „Tai tam tikrų interesų grupių, „oranžinių tramvajų“ planas. Jame gali būti užslėpta dalykų, kurie gali brangiai miestui kainuoti, tačiau neatnešti realios naudos gyventojams.“
Tačiau A. Pocius patikino, kad revoliucinių permainų neinicijuotų, o strateginį planą siūlytų peržiūrėti konsultuojantis su teisininkais, rašo „Verslo žinios“.
